_________

Vilnius, gegužės 6 d. Sliekai gali padėti iš karvės mėšlo išgauti daugiau naudos nei jos gaunama pardavus jos pieną – tikina Sliekų augintojų asociacijos prezidentas Gintaras Šimkus. Jo teigimu, būtent sliekai gali išspręsti biologiškai skaidžių atliekų problemą, paversdami jas aplinkai nekenksmingomis trąšomis.

„Jeigu ne sliekai, mes visi tikriausiai jau būtume išmirę“, – sliekų svarba dirvožemiui įsitikinęs Sliekų augintojų asociacijos prezidentas. Pasak jo, auginant sliekus atliekamas naudingas ir harmoningas darbas – juk sliekai gali sunaikinti labai didelius kiekius biologiškai skaidžių atliekų ir paversti jas aplinkai nekenksmingomis trąšomis – biohumusu, kitaip dar vadinamu vermikompostu.

Pasak G. Šimkaus, geriausiai biohumuso gamybai tinka Kalifornijos sliekai. Jis primena, kad pirmasis Kalifornijos sliekus į Lietuvą įvežė Vladislovas Rusys, beveik prieš porą dešimtmečių. Anuomet įkurta sliekų augintojų draugija, G. Šimkaus vertinimu, vystė sėkmingą veiklą, tačiau tais laikais visuomenei labiau nei ekologija rūpėjo statybos ar kita greitą pelną nešanti veikla, todėl sliekų auginimo verslas prislopo. Užklupus pasaulinei ekonominei krizei ir nuslopus statybų karštinei, G. Šimkui kilo idėja atgaivinti Lietuvoje sliekų auginimo verslą. Jo įkurta bendrovė verčiasi sliekų auginimu ir biohumuso gamyba.

Semdamasis patirties iš patyrusių sliekų augintojų, G. Šimkus užsidegė noru atgaivinti ir sliekų augintojų organizaciją. Maždaug prieš 4 metus veikti nustojusi draugija jo iniciatyva virto asociacija. Asociacijos branduolį šiandien sudaro 3 sliekų augintojai, o kandidatų, norinčių auginti sliekus ir tapti asociacijos nariais, G. Šimkus sako suskaičiuojantis daugiau nei pusšimtį. Šia veikla intensyviai domisi gyvulių augintojai, nes jie turi daug žaliavos, iš kurios sliekai gali „gaminti“ biohumusą.

Kalifornijos sliekai veisiasi 10 kartų sparčiau

„Yra laukiniai arkliai ir yra žemės dirbimui pritaikyti arkliai. Taip ir sliekai. Kalifornijos sliekai pranašesni už pas mus gyvenančius sliekus – laboratorinėmis sąlygomis jie dauginasi daug sparčiau. Galima prisikasti „vietinių“ sliekų ir auginti juos šiltnamy, jie gerins dirvą, tačiau jų prieauglio nepastebėsite. O mūsų auginamų Kalifornijos sliekų populiacija per metus padidėja dešimt kartų – jei pirkote tūkstantį sliekų, po metų turėsite 10 tūkstančių“, – sliekų skirtumus aiškina G. Šimkus.

Jis sako pastebintis, kad lietuviams dar neįprasta šitaip utilizuoti sodyboje ar sode susidarančias biologiškai skaidžias atliekas. Daugelis kraipo galvas išgirdę, kad už dėžę sliekų reikia pakloti šimtą litų – juk sliekų pilna dirva. Šiuo metu sliekų augintojų siūloma akcija, pasak G. Šimkaus, turėtų padėti žmonėms susipažinti su sliekų teikiama nauda. Sliekų augintojai siūlo nusipirkti dėžę sliekų, o jų per sezoną pagamintą biohumusą parduoti tiems patiems sliekų augintojams. Pasak G. Šimkaus, tokiu atveju sliekai jų savininkui atsiperka jau per pirmąjį sezoną. Be to, sliekų pas naująjį šeimininką lieka jau kur kas daugiau nei jis pirko – per sezoną, laikant tinkamomis sąlygomis, jų turi padaugėti bent dvigubai.

Dažniausiai sliekus perka moterys

Pradėdamas verstis sliekų auginimu G. Šimkus sako nesitikėjęs, kad sliekai bus tokie populiarūs. Todėl šiandien stambi sliekų prekyba jo vadovaujamoje bendrovėje sustabdyta – viską, kas buvo planuota, jau pardavė. Iš viso ši bendrovė jau pardavė apie 5–6 mln. sliekų. Kiek sliekų parduoda mažais kiekiais – dėžėmis, kibirėliais – G. Šimkus sako tiksliai nežinantis, tačiau patikino, kad kiekvieną dieną išsiunčia į skirtingas šalies vietas bent po keletą dėžių sliekų.

G. Šimkus pastebi, kad susidomėjimas sliekais Lietuvoje auga. Jis tikina, kad čia sliekai daugiausia perkami nedideliais kiekiais, o dažniausiai juos perka moterys. Verslininkas įsitikinęs, jog ši nelygybė susiklosčiusi dėl to, kad dažniausiai būtent moterys namuose prižiūri šiltnamius, joms rūpi, kokio derliaus sulauks. Jis šypteli prisiminęs, kad ne viena dama, pirkdama iš jo sliekus, pavadina tokią prekybą afera – mokėti už dėžę sliekų, kurių pilna dirva. Tačiau G. Šimkus sako tuomet subtiliai pastebintis, kad mūsų dirvoje kuičiasi kitokie sliekai.

Parduodama po kilogramą sliekų masės, kuriame telpa apie 4 tūkst. nedidelių sliekų. Sunku pasakyti, kiek tiksliai sliekų reikia kiekvienam sodui, nes skiriasi ir jame susidarančių biologiškai skaidžių atliekų pobūdis – vienur daugiau lapų, kitur – daržovių, tačiau pradžiai, pasak G. Šimkaus, kilogramo sliekų vidutiniam sodui turėtų pakakti. Už tokį pirkinį sodo šeimininkui tektų pakloti apie šimtą litų.

Didžioji dalis biohumuso iškeliauja į užsienį

Šiuo metu daugiau galimybių parduoti sliekų „pagamintą“ biohumusą G. Šimkus mato už šalies ribų. Jis įsitikinęs, kad kitose šalyse aplinkosaugos klausimai kur kas aktualesni nei pas mus – pas mus vis dar svarbiau ekonominiai aspektai. „Deja, pas mus paprastos iniciatyvos daugiau dėmesio skirti aplinkosaugai nėra – viskas priklauso nuo to, ar pastangos bus skatinamos Europos Sąjungos parama. Tačiau mes jau pamažu formuojam rinką – pokyčiai prasideda ne nuo valstybininkų, bet nuo paprastų žmonių, kuriems svarbus jo daržas, svarbus jo vaisius“, – tikina G. Šimkus. Jis pastebi, kad itin didelis susidomėjimas sliekų auginimu Latvijoje. Pasak G. Šimkaus, ten trūksta šios srities specialistų, todėl jis talkina kaimyninės šalies verslininkams – daugiau nei su dešimčia susidomėjusiųjų laikas nuo laiko verslininkas dalijasi sukaupta naujausia informacija.

Verslininko teigimu, gero humuso šiandien užsienio rinkose trūksta. Eksporto procesai stringa tik dėl dar nesustyguoto sertifikavimo ir kokybės nusistatymo tarp skirtingų šalių. Tačiau paklausa išties yra – pavyzdžiui, šiuo metu deramasi dėl 2 tūkst. tonų biohumuso per metus tiekimo Italijos vynuogynams.

Sliekas per dieną “suvalgo” tiek, kiek sveria pats

Pagrindinis sliekų „maistas“ – organinės atliekos. G. Šimkaus bendrovėje sliekai „maistu“ aprūpinami įvairiai: kompostuojamos iš seniūnijų komunalinių tarnybų gaunamos žaliosios atliekos, kompostuojamas arklių, karvių mėšlas, rapsų išspaudos. Iš visų organinių atliekų padaromas sliekams tinkamas kompostas – tam tikro rūgštumo, su tam tikru azoto ir anglies santykiu.

Suskaičiuoti, kiek „maisto“ reikės sliekams nesudėtinga – per dieną sliekas „suvalgo“ tiek, kiek sveria jis pats. Per dieną pateikiamo komposto svoris turi būti lygus auginamų sliekų svoriui. Vadinasi, maitinant toną sliekų sutvarkoma apie porą tonų organinių atliekų – atliekų kiekis perpus mažėja visų pirma išgaunant iš jų sliekams reikalingą kompostą. Pats G. Šimkus ne kartą lankėsi didžiulėse sliekų fermose ir matė, kaip 1000 m2 ploto fermoje per parą utilizuojama apie 10 – 20 tonų organinių atliekų.

Sliekai galėtų padėti spręsti ir nuotekų dumblo problemą. Skirtumas tik tas, kad tokiu atveju išgautas biohumusas netinka daržovėms – jame pernelyg daug sunkiųjų metalų. Tačiau, tarkime, mieto želdiniams ar biokurui naudojamų augalų auginimui toks biohumusas puikiausiai tinka. Pasak G. Šimkaus, su sliekų pagalba nuotekų dumblą tvarko ne vienas pasaulio miestas.

Sliekai maistingesni už jautieną

Sliekų augintojų asociacijos prezidentas tikina, kad išmintingai auginant sliekus galima uždirbti 200 proc. pelno. Dalį – už utilizuojamas biologiškai skaidžias atliekas, dalį – už išgautą biohumusą, dar dalį – už parduotą sliekų prieaugį. Kaip argumentą jis pateikia Rusijos mokslininkų tyrimų rezultatus: karvės duodamas pienas, jos šeimininkui duoda penkis kartus mažiau pelno nei tai, ką būtų galima išgauti sliekams „perdirbus“ jos mėšlą. Be to, papildomų pajamų iš mėšlo dar galima gauti išgaunant biodujas. Biologiškai skaidžios atliekos, iš kurių išgautos biodujos – taip pat puiki žaliava, kurią sliekai perdirba į biohumusą.

Verslininkas sako sliekų „šėrimui“ atsisakantis maisto atliekų dėl to, kad taip gali būti pritraukta visokių patogeninių – ligas sukeliančių mikroorganizmų. Taip pat labai svarbu, kad sliekų perdirbamose atliekose nebūtų daug piktžolių sėklų. Priešingu atveju, patręšus dirvą tokiu biohumusu, būtų daugiau žalos nei naudos.

G. Šimkaus žiniomis, jo bendrovė vienintelė Lietuvoje sliekus augina pramoniniu būdu – tokiais dideliais mąstais. Vos prieš keletą savaičių ši bendrovė pradėjo vystyti naują veiklos sritį – iš sliekų išgauto biohumuso pradėtos gaminti skystos koncentruotos organinės trąšos. Pasak verslininko, 5 litrų šių trąšų užtenka 1 hektarui patręšti.

Parodos „Agrobalt 2010“ lankytojai galėjo ne tik apžiūrėti ar nusipirkti šių sliekų, bet ir paragauti jų. Sliekų augintojų asociacijos stendo svečiai buvo vaišinami pagal tris receptus paruoštais sliekais. Tam, kad būtų tinkamas maistui, sliekas 4 paras įvairiais būdais buvo valomas: šaldomas, džiovinamas. Sliekų augintojų asociacijos prezidentas drąsiai ragavo visų rūšių sliekų. Jis įsitikinęs, kad sliekų biomasė yra labai maistinga, o baltymų kiekiu pranoksta ir jautieną – kad gautum tą patį baltymų kiekį vietoj kilogramo jautienos pakanka suvalgyti 800 g sliekų.

MŪ informacija

www.manoukis.lt