Get Adobe Flash player
LithuanianRussian (CIS)English (United Kingdom)
Biohumuso naudojimas gerina rezultatus?
 

Susisiekite





Reklaminis skydelis

Kompostinės arbatos gamyba ir panaudojimas

Kompostinės arbatos gamyba ir panaudojimas

 

 

Štai kompostas paruoštas. Jūs jį sudėjote į dirvą, viską, kaip reikėjo, patręšėte, ir dar nemažai liko. Ką dar galima padaryti su šiais likučiais? Paruoštas kompostas laikui bėgant savo savybių nepraranda, todėl jį galite laikyti prietemoje tiek, kiek reikia, iki kito naudojimo. Taip pat jis gali būti naudojamas naujo komposto raugui. Tačiau jį galima naudoti ir kompostinės arbatos gamybai. Tai – viena iš skystų organinių trąšų rūšių. Vakarų sodininkai ir ūkininkai, užsiimantys biodinamine ir organine sodininkyste, seniai sėkmingai naudoja šią trąšų rūšį. Pateiksiu vieną iš daugelio kompostinės arbatos gamybos ir naudojimo pavyzdžių.

 

Kompostinę arbatą lengva pagaminti ištirpinant kompostą vandenyje. Gauta kompostinė arbata naudojama dirvai arba lapams apipurkšti. Kompostas – puiki paildoma trąša dirvai ir padeda mūsų sodams geriau augti,  tad net naudojant arbatą galima lengvai atsisakyti cheminių trąšų, pesticidų ir fungicidų. Kompostinė arbata padeda augalams greičiau augti, maitina augalus ir dirvą, papildo dirvą reikalingais mikroorganimais, taip pat padeda išvengti ligų ir neutralizuoja toksinių chemikalų likučius sodo ir daržo dirvoje.

 

Jai pagaminti reikia:

 

- 6-15 litrų kibiro

 

- 1 l paruošto komposto

 

- 1 akvariuminės pompos

 

- 1 ventilių rinkinio žarnoms (kad oro tiekimas būtų padalintas į keletą srovių)

 

- 12 l vandens

 

- 90 сm akvariumo žarnos

 

- saldaus sirupo ar trupučio cukraus.

 

Pritvirtinkite 3 žarnas. Įdėkite ventilius į kibirą ir įsitikinkite, kad žarnos siekia kibiro dugną. Įdėkite komposto ir įsitikinkite, kad jis dengia žarnas. Įpilkite į kibirą vandens, kad liktų 15 сm nuo viršaus (vanduo - nechloruotas, nes chloras užmuša naudinguosius mikroorganizmus). Įpilkite 30 g sirupo, kad naudingieji mikroorganizmai galėtų maitintis. Įjunkite akvariumo pompą, ir tegul mikstūra bręsta 2-3 dienas. Retkarčiais išmaišykite mišinį, kad greičiau bręstų ir mikroorganizmai atsiskirtų nuo kietųjų komposto dalelių. Arbatai subrendus ją būtina perkošti. Naudodami marlę perkoškite arbatą į kitą kibirą. Kietas komposto liekanas galima sudėti į komposto krūvą arba sode.

 

Ši arbata turi maloniai kvepėti žeme. Jei ji nekvepia, nenaudokite jos augalams, o išpilkite mišinį atgal į komposto krūvą. Gėlėms ir daržovėms kompostinę arbatą reikia naudoti nedelsiant, nes gerieji mikrobai greitai pradės nykti, kai oras nebus perduodamas akvariumo kompresoriumi.  Kompostine arbata galima apipurkšti lapus ir dirvą aplink kiekvieną augalą. Ji suteiks maisto ir energijos bei palaikys sodo augalus. Ją galima naudoti kas dvi savaites sode ir darže.

 

Išbandyti įvairūs kompostinės arbatos variantai. Štai paprasčiausias:  imu 2-3 kibirus komposto, sudedu į 200 litrų statinę ir užpilu šiltu vandeniu. Kartais įdedu šiek tiek sauso šešių kompostų praparato. Po 10-14 dienų, periodiškai maišant - dinamizuojant – po keletą minučių, skystis tampa užplikytos juodosios arbatos spalvos. Paprastai šią arbatą naudoju papildomai tręšti šiltnamio augalams, kopūstams arba laukinėms gėlėms neskiestą, bet tik lietinguoju periodu. Augalai mielai pasisavina šį maistą,  ir jų lapai nebebąla ir neraudonuoja, kaip dažnai pasitaiko po stirpaus arba ilgo lietaus šaltu oru.  Kartu su šia „kultūrine“ kompostine arbata neseniai mes pradėjome naudoti „laukinę“, arba, kitaip tariant,  gamtinę kompostinę arbatą. Ji atsiranda pavasarį duobėje tarp dviejų kompostų, kai tirpsta sniegas ir viršutinis komposto sluoksnis. Polaidžio vanduo, lėtai sunkdamasis per kompostą, susikaupia duobutėje įgaudamas tamsiai rudą spalvą. Mes surenkame šį skystį ir naudojame daigams, nes iš augalų tuo metu būna tik daigai, o šis laikas – nuo balandžio pradžios iki vidurio. Gamtinė arbata pastebimai stiprina lapus ir pakeičia šviesos stygių stovintiems ant palangės daigams. Mes ją arba skeidžiame 1:2 iki 1:5, arba naudojame neskiestą, bet po to būtinai palaistome švariu vandeniu. 

 

Pati kompostinė arbata taip pat įdomi substancija. Per ją galima perleisti kai kuriuos mikroelementus, kurių trūksta darže (jei jūs tiksliai žinote, ko trūksta). Pavyzdžiui, labai nedidelį kiekį (ant peilio galo) borakso – boro rūgšties – galima dėti į talpyklą kompostinės arbatos rauginimo pradžioje.  Per ruošimo laiką boras, jau kaip sudėtinis organinis junginys, įeina į kompostinės arbatos sudėtį.  Tačiau boras nuodingas, net jei jis yra kompostinėje arbatoje, todėl subrendusiu skysčiu mes laistome paruoštą kompostą ir paliekame jį kurį laiką pastovėti, tuomet jį naudojame dėdami po krūmais arba į lysves.  Taip pat galima elgtis ir su kitais mikroelementais.

 

Skysti kompostai – pradedančiojo biodinamiko viltis

 

 

Juos taip pat galima vadinti skystomis organinėmis trąšomis. Jų yra labai įvairių: susimaišiusių su mėšlu, kompostu, padermės kompostu arba mėšlo ir komposto antpilų.  Galima rauginti įvairias žoles: dilgėles, asiūklius, o galima visas judančias žoles kartu.  Taip pat galima naudoti šakniastiebinių piktžolių su stiebais, šakniastiebiais ir žiedais rauginimo metodą ir papildomai tręšiant. Paprastai aš dedu į 200 l statinę mėšlo ir iki 1/3 žolių, užpilu šiltu vandeniu, beriu truputį preparato ir būtinai darau kryžmą iš lentjuosčių, iš kurių prie kiekvienos galo ir vidurio pririšu maišelius su kompostiniais preparatais.  Iš viršaus lašinu valerijonus – viską, kaip per paprastą kompostavimą. Panašiai po 10-14 (iki 30) dienų  pliurė pribręsta. Pirmas ženklas yra putos mažėjimas  paviršiuje ir įdėto substrato dalies nusėdimas. Skystas kompostas naudojamas papildomam įvairių daržo kultūrų, gana reiklių maistui, tręšimui: kopūstams, agurkams, pomidorams, gėlėms ir kt. laistant santykiu su vandeniu 1:10. Dilgėlių užpilą, pasak Marijos Tun, geriausia skiesti 1:40.

 

Mums tik pradedant užsiimti biodinamika, mane nustebino vienas faktas. Savo subrendusio komposto dar neturėjau, tad aš tręšimui naudojau  ankstyvųjų šiltnamio agurkų srutas. Anksčiau agurkai duodavo pirmąjį derlių, tuomet nebeužtekdavo maisto, ir vaisiai būdavo bjaurūs: kreivi, kriaušiški, pertraukti ir pan. Mes jų jau nenaudodavme maistui, o laukdavome, kada atsiras lauko agurkų. Po papildomo biodinaminio tręšimo jie ir toliau duoda gražius, sveikus ir skanius vaisius iki pat rudens kartu su lauko agurkais, kas jiems bei mums buvo labai įstabu.

 

Visi anksčiau minėti skysti kompostai geri papildomai tręšti būtent tuo metu, kai žemdirbys tik pradeda užsiimti biodinamika. Tai yra, jei komposto laukiama ilgai - dvejus-trejus metus, - tai dvi savaites palaukti skysto komposto – nedidelė problema. Skrupulingi biodinamikos tyrėjai išsiaiškino, kad skystas kompostas dirvoje laikosi apie 4 savaites, jei pirmą kartą dirva bus gerai palaistyta. Tikiuosi, jų veikimo principas suprantamas. Įvairiausi mikroorganizmai, organinės ir mineralinės medžiagos yra ištirpusios ir jos iškart patekusios į dirvą pradeda aktyviai veikti: vieni gerina dirvos struktūrą ir funkciją, kiti užsiima šaknimis, padėdami augti  jautriems siurbimo šakniaplaukiams ir gerindami augalų viršžeminės dalies sveikatą.  Tai gana paprastas ir visiems pasiekiamas trąšų tipas. Kai jų veikimas baigiasi, galima tręšti papildomai – sveikimo procesas tęsiasi, nors galima nelauti veikimo pabaigos, o dirbti ritmiškai, pavyzdžiui, visus augalus laistyti kiekvienam kitam derliui. Geriausias būdas būtų keletas statinių, iš kurių mes tręšiame paeiliui. Pavyzdžiui, pirma būna mėšlo statinė, tada kompostinė arbata, asiūklio antpilas, dilgėlių antpilas ir procedūrą baigti piktžolių antpilu arba visų judančių žolių antpilu. 

 

* * *

 

Kiekvienas kompostas, paruoštas savomis rankomis, yra nepakartojamas – tai kažkas individualaus, kūrybiško, kombinuoti ir kurti galima įvairiai. Laikantis kai kurių minimų taisyklių, galiausiai gaunama puiki trąša, kurios poveikį galima pastebėti gana greitai. Pavyzdžiui, kai žmona žiemą užberia komposto ant kambarinių augalų, ji visą laiką stebisi, kaip greitai augalai reaguoja į jį. Lapeliai žaliuoja, tampa didesni, greitėja augimas, greitai gali prasidėti žydėjimas. Pabandykite – ir jums viskas pavyks.

 

 

Priedas

 

 

1. Trumpi nurodymai dirbant su biodinaminiais preparatais

 

 

Dabar mes finišo tiesiojoje. Mums liko pakalbėti apie biodinamiką ir trumpai peržiūrėti naudingus nurodymus apie biodinaminių preparatų naudojimą, ypač jei jūs tik pradedate juos naudoti. Aš jums pristačiau pagrindinius, kuriais mes patys naudojamės ir kurie įprastai naudojami  pirmame etape visame pasaulyje.

 

Kaip žinoma, iš viso yra devyni preparatai: du purškimui - 500 ir 501, šeši kompostui - 502-507 ir vienas darbui su grybelinėmis ligomis - 508. Be to, mes gana aktyviai naudojame vadinamąjį  fladen preparatą, kurį išrado Marija Tun naudodama kompostinius preparatus. Iš eilės ir pradėsime.

 

Preparatai 500 ir 501. Raginis mėšlo preparatas ir raginis silicio preparatas. Jie naudojami kartu, nes yra dvi vieno „medalio“ pusės. 500 mes dedame pavasarį ir rudenį  į dirvą, kai nėra augalų, t.y. iki sėjos ir  nuėmus derlių. Pirmą kartą juo purkšti reikėtų triskart, t.y. arba tris dienas iš eilės, arba tris kartus per dieną, tačiau po kiekvieno purškimo reikės išpurenti žemę. Galima išsirinkti bet kurią gražią dieną, geriau, kad tai būtų per delčią. Procesas vyksta vakare, galima ir lyjant, tik kad tą naktį nebūtų šalnos. Jis pagyvina dirvą ir padeda augalų šaknų sistemai greičiau augti. Vėliau, jei šis sklypas aktyviai nenaudojamas, pakanka išpurkšti po vieną kartą pavasarį ir rudenį.

 

501-ąjį mes  naudojame vasarą ant augančios žalumos.  Purškiama anksti ryte ritmiškai, t.y. kiekvieną augalą tam tikromis dienomis, pavyzdžiui, vaisinius augalus (pomidorus, aguročius, pupeles) kas tris dienas apytiksliai po 9 dienų vaisinių impulsų (vaisiaus dienų), taip pat ir  sėklojus; šakniavaisius (bulves, svogūnus, ropes, morkas) – po šakninių impulsų (šaknų dienų); lapinius (kopūstus, salotas, žalumynus) –per lapines dienas; gėles purškiame per gėlių dienas. Ilgalapius augalus pradedame apdirbti pasirodžius 1-2 tikriems lapeliams, siauralapius augalus – kai jie išaugs iki 15 сm augščio. Žiedų laistyti nereikėtų. Jei metai sausi, karšti, būna giedras dangus, užtenka 1 purškimo per vasarą silicio preparatu. Jei atvirkščiai, drėgna, būna ūkanotas oras, mažiausiai tris kartus, būtų gerai ir daugiau. Dar vienas silicio preparato naudojimas morkoms, burokėliams, kopūstams - rudenį, praėjus trims savaitėms po derliaus nuėmimo, gėlių dienomis po pietų. Tai suteikia augalams saldumo ir sausų medžiagų, o tai padeda juos ilgiau išlaikyti. Vaisinių ir uogų kultūrų, ankštinių, vaistinių augalų purškimas turi tam tikrų ypatybių, kurias gerai aprašė Marija Tub savo knygoje „Konsteliacinių tyrimų  rezultatai“  ir įvairių metų kalendoriuose „Sėjimo dienos“.

 

Preparatai maišomi vandenyje. Maišymo arba dinamizacijos būdas gerai aprašytas literatūroje, bet pakalbėsiu ir čia.  Mes dedame preparato dozę į šiltą vandenį ir pagaliuku arba ranka pradedame sukti į vieną pus, siekdami  sukurti piltuvėlį. Netrukus, kai atsiras gražus sūkurys, neleisdami jam nurimti, laužiame piltuvėlį ir pradedame sukti į kitą pusę. Tai darome su malonumu, sudėdami ne tik gerą nuotaiką ir šviesias mintis, bet ir švarias vidines mintis,  nes spiralė į vandenį įtraukia viską, ką mes tuo metu kalbame ir galvojame. O tai veikia mūsų augalus ir mikroorganizmus dirvoje, taip pat ir išaugusius vaisius, kuriuos mes vartojame.

 

Išmaišyti preparatai veikia neilgai - tik 4 valandas pasibaigus dinamizacijai, todėl nereikėtų delsti juos paruošti.

 

Preparatai 502-507. Tai komposto preparatai, skirti  perpuvimo procesui komposto krūvoje nukreipti į stabilaus humuso darybos pusę. Jie susiję su Saulės sitemos planetomis, ir kiekvienas turi tam tikrą poveikį. Smulkiau apie tai kitoje knygoje. Jie taip pat dedami į homeopatinę dozę, kaip ir 500-asis bei 501-asis, paprastai naudojamas 1 arbatinis šaukštelis krūvai, kurios ilgis iki 10 m, aukštis 1.5 m ir iki 2.5 m plotis. Dydžiai gali būti ir mažesni. Preparatai susisuka į kamuoliuką ir susirenka į krūvelę dugne iki 50 сm po kiekvieną kiekvienoje krūvos pusėje: du iš vienos pusės - 502 ir 505, du iš kitos - 503 ir 506. Jei mintyse linijomis sujingsime preparatų įdėjimo vietą per centrą, išeis toks kryžius, į kurio centrą mes įdedame 504 preparatą (dilgėlių). Iš viršaus ant krūvos lašiname preparatą iš valerijonų - 507, kurį maišome apie 3-5 minutes. Preparatai dedami į jau paruoštą kompostą, tik dar neuždengtą apsauginiu šiaudų sluoksniu. Užlašinę valerijono, krūvą uždengiame.

 

Be to, preparatas dedamas po kiekvieno krūvos perkasimo kartą per metus (žr. Biodinaminio komposto skyrių). Juos galima dėti į skystas organines trąšas, į statines prieš užraugiant žoles, kompostą, mėšlą ir mišinį.

 

Preparatas 508. Kaip preparatas čia yra laukinio asiūklio arbata: 1 g sausos žolės 1 l vandens koncentracijoje. Mes jį vasarą užviriname ir 1 kartą profilaktiškai purškiame dirvą iki sėjos nuo grybelinių ligų, kurios gali atsirasti vasarą. Jie taip pat apdirba daiginimo žemę. Vasarą, padidėjus ligų tikimybei, esant drėgnam orui, asiūklio preparatu lapas purškiamas 1 kartą.

 

Fladen preparatas (pasak Marijos Tun). Mes aprašome Marijos Tun sukurtą preparatą, nors yra ir kitų tokių pačių preparatų. Jis gana efektyvus ir, kadangi jame yra šeši kompostiniai preparatai, laikomas pagindiniu dirvos gerinimo preparatu. Jis naudojamas kartu su 500-uoju, tiksliau, po jo pavasarį ir rudenį. Pirmą kartą taip pat triskart apdirbus dirvą,  vėliau – ne daugiau 3-jų kartų per metus. Jį taip pat galima naudoti ir kitu metu dedant sideratus į dirvą, kultivuojant pūdymus, mulčiuojant dirvą šiaudais arba nesubrendusiu kompostu. Šiuo preparatu mes purškiame ir komposto krūvą sluoksnuojant, ruošiant įvairus substratus dėti į kompostą, mėšlą tvarte derliaus surinkimo metu. Šviežiai išmaišius dingsta nemalonus kvapas virtuvės, pamazgų ir tualetų kibiruose ir kituose talpyklose,  pastebimai sumažėja nemalonus kvapas lauko tualete. Jo veikimo spektras gana platus ir iki galo neištirtas; tai būdinga ir kitiems preparatams. Marija Tun neseniai rekomendavo jį kai pagrindinį mišinio su pasta užpildą perdirbant vaismedžių kamienus ir šakas bei ruošiant juos žiemai. Šis mišinys gerai veikia ne tik peržiemavimą, bet ir būsimą medžių žydėjimą ir derlingumą. Jį naudoja ir kitiems, ne mažiau svarbiems tikslams, kai yra auginamos pačios įvairiausios kultūros, bet tai kitos knygelės tema. Preparatas dinamizuojamas šiltame vandenyje 20 minučių ir yra tinkamas naudojimui 3 dienas nuo išmaišymo.

 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis