_________

ORGANINIŲ ATLIEKŲ PERDIRBIMAS

LIETAUS (KOMPOSTINIŲ) SLIEKŲ

Eisenia fetida PAGALBA

 

 

 

INSTRUKCIJA

 

 

 

 

Mokymo priemonė sodininkams ir ūkininkams

 

 

 

 

UAB „VERDETERA“

Šiauliai, 2009

 

 

Įvadas

 

Dauguma daržininkų ir sodininkų perdirba sodo, daržo augalų bei virtuvės atliekas komposto krūvose šiltuoju metų laiku. Tačiau žiemą maistinės atliekos kaupiasi labiausiai. Įvairias organines atliekas galima perdirbti greičiau ir efektyviau ištisus metus, jei bus naudojama vadinamoji vermikompostavimo specialiuose konteineriuose technologija. Lietaus sliekai praryja šias atliekas ir paverčia jas biohumusu.

 

Ko tam reikia?

Konteinerio;

Kompostinių sliekų;

Substrato sliekams su pašaro atsarga savaitei;

Vandens;

Daržovių, vaisių atliekų ir kitokių augalų likučių.

   

1. Lietaus (kompostiniai) sliekai Eisenia fetida

 

UAB „VERDETERA“ organinių atliekų utilizacijai siūlo savo technologiją naudojant lietaus (kompostinių) sliekų Eisenia fetida pramonės liniją.

 

2. Vermikompostavimo konteineriai

 

Konteinerį sudaro bent dvi medinės arba plastmasinės dėžės: apatinė, turinti dugną,  kurios dydis 80х120 сm, aukštis 30 сm, ir antra tokio pat dydžio, bet 10 сm aukščio, kurioje vietoje dugno yra tinklas 5 mm dydžio akimis. Tokiame konteineryje kiekvieną savaitę galima perdirbti apie 5-6 kg atliekų, t.y. 0,7-0,8 kg per dieną. Tam apatinėje dėžėje substrate pradžiai būtina turėti 0,3-0,5 kg kompostinių sliekų (1-2 tūkstančius vienetų). Konteineris turi stovėti šešėlyje, jei vermikompostavimas vyksta atviroje vietoje. Kad atliekos būtų perdirbamos ištisus metus, žiemą konteinerį reikia laikyti šildomoje patalpoje.

 

3. Žaliavos, kurios gali būti perdirbamos į biohumusą

 

Sliekų auginimui gali būti naudojamos pačios įvairiausios žaliavos,  turinčios organinių medžiagų. Perdirbimui gali būti naudojomos šios organinės atliekos:

ūkinių ir naminių gyvūnų mėšlas;

augalinės (lapai, žolė, daržovių ir vaisių likučiai);

maisto (buitinės) atliekos;

medžio (pjuvenos);

popierius ir kartonas;

organinė šiukšlių dalis.

 

4. Atliekų paruošimas vermikompostavimui

 

Pirmiausia visos atliekos turi būti susmulkintos. Be organinių medžiagų sliekams būtinos mineralinės medžiagos. Reikalingiausias elementas jiems yra kalcis. Kalcio galima dėti apie 0,5%. Kalcio šaltiniu gali būti gipsas, kreida, dolomitiniai miltai. Puikus kalcio šaltinis yra kiaušinio lukštas. Visus mineralinius komponentus taip pat reikia iš anksto sutrinti į miltus.

 

5. Šėrimas ir priežiūra

 

Optimalūs vermikompostavimo proceso parametrai yra tokie: substrato temperatūra +17-24О  С; substrato drėgmė 70-85%; sliekų apgyvendinimo tankis 2-3 tūkst. vienetų/m2; sliekų veisimosi terpės рН vertė – 6,5-8,0; vermikompostavimo trukmė – 3-6 mėnesiai.

Į apatinės pagrindinės dėžės kampą dedamas substratas lietaus sliekams veistis, kuriame yra sliekų pašaro atsargos savaitei, dedama 0,3-0,5 kg (2-3 tūkstančių vienetų) sliekų populiacija. Substrato drėgmė turi būti apie 80%. Sliekai paleidžiami į patį substratą. Tuomet ant substrato sloksniuojamos susmulkintos organinės atliekos. Per savaitę toks sliekų kiekis šiame konteinerio plote gali perdirbti 5-6 kg atliekų arba 0,7-0,8 kg per dieną. Kartą per savaitę galima sluoksniuoti ant substrato šį kiekį atliekų. Vieną ar du kartus per savaitę būtina palaistyti vandeniu konteinerio turinį. Kai apatinė dėžė visiškai prisipildys iki viršaus, antra dėžė, kurioje yra pašaras sliekams, statoma ant pirmosios. Iš apatinės dėžės lietaus sliekai persikels per tinklą. Po keleto dienų praktiškai visi sliekai persikels iš apatinės dėžės į viršutinę. Apatinės dėžės turinys – paruoštas biohumusas. Kai antra dėžė visiškai prisipildys, ant jos bus galima pastatyti tokią pat dėžę su tinkleliu ir su pašaru sliekams ir toliau išvarinėti sliekus į ją.

                     

6. Sliekų atskyrimas nuo substrato

 

Baigiantis vermikompostavimo procesui sliekai nuo perdirbto substrato atskiriami arba rankomis, arba, kaip buvo minėta anksčiau, perkeliami į naują substratą. Biohumusas džiovinamas natūraliai (brendimo stadija) iki 45-50% drėgnumo, sijojamas rėčiu, kurio akys 3-5 mm.

  

7. Biohumusas ir jo savybės

 

      Biohumusas yra lietaus sliekų išskyros arba koprolitai. Jis yra juoda biri ir maloniai kvepianti, tokia kaip žemė masė, panaši į juodžemį.

       Kadangi sausame biohumuse yra didelis kiekis (iki 32%) humininių medžiagų: amino rūgščių, fulvo rūgščių ir aminų, jos organinėms trąšoms suteikia aukštų agrocheminių ir augimą skatinančių savybių. Visos maistingosios medžiagos jame yra subalansuotos ir biologiškai prieinamos augalams. Biohumuse nėra patogeninių mikroorganizmų, helmintų kiaušinių, piktžolių sėklų ir sunkiųjų metalų. Be to, jame yra unikali naudingų dirvai ir augalams mikroorganizmų bendrija, šie organizmai, įdėjus biohumusą į dirvą, joje apsigyvena, išskiria fitohormonus, antibiotikus, fungicidinius ir baktericidinius junginius, dėl to patogeninė mikroflora yra išstumiama. Visa tai galutinai sanuoja dirvą ir pašalina plačiai paplitusias augalų ligas.

           Tokiu būdu paruoštas biohumusas yra labia efektyvi ir ekologiškai švari trąša, kurią naudojant pagerėja agrocheminės savybės, kokybė tampa aukštesnė ir padidėja ūkinių produktų derlius.

      Be to, biohumusas turi išskirtinių fizikocheminių savybių: struktūros vandeningumą  (95-97%) ir pilną drėgmės imlumą (200-250%). Tai leidžia jį apibūdinti kaip puikų meliorantą ir dirvos gerintoją.

    

8. Biohumuso naudojimas

 

Dabar grįžkime prie likusio mūsų konteineryje biohumuso. Kaip jį racionaliai naudoti? Ką su juo daryti?

Pirmiausia jį reikia išdžiovinti ir išsijoti per metalinį tinklą, kurio akučių dydis yra 5х5 mm ar mažiau. Sliekai šiose humuso trąšose netrukdo jo naudojimui. Tai ir yra organinės trąšos – biohumusas. Šių humuso trąšų dalį galima paruošti dar rudenį ir laikyti namie polietileniniuose maišuose arba medinėse dėžėse. Per žiemą laikant namie (rūsyje, balkone ir t.t.) jis net gali išdžiūti. Bet nereikėtų jo išdžiovinti per daug, nes tai gali sumažinti jo trąšumo savybes. Pirmiausia jis būtinas kuriant maistingą gruntą daigų pikavimui. Dėl to daromas mišinys iš 3-jų dalių smėlio arba žemės ir 1-os dalies biohumuso. Šį mišinį krupščiai išmaišyti ir jis tampa tinkamas vienų ar kitų daržovių sėkloms sėti: pomidorų, agurkų, pipirų, kopūstų ir t.t.

Iš kitos biohumuso dalies būtina pagaminti vandeninį tirpalą sėkloms užmerkti ir  kambarinių augalų arba daržo kultūrų daigams laistyti. Daigų ir kambarinių augalų laistymui gaminamas vandeninis estraktas – vadinamoji biohumuso „arbata“. Ji daroma taip: 1 stiklinę biohumuso suberti į kibirą kambario temperatūros vandens. Gerai išmaišyti ir kelioms paroms palikti nusistovėti. Šioje „arbatoje“ yra tirpstančios vandenyje biohumuso frakcijos (vitaminai, fitohormonai, humatai, fulvatai ir kt.), taip pat naudinga dirvai ir augalams mikroflora.  Nuosėdų iš kibiro neišmeskite – tai gera papildoma naminių gėlių trąša.

Šiame tirpale galima ir būtina mirkyti kopūstų, agurkų, pomidorų sėklas. Geriau tai daryti naktį. Mirkymo laikas – 12 valandų. Pavyzdžiui, sėklų daigumas gali išaugti iki  95%, lyginant su sėklomis, mirkytomis tiesiog vandenyje (70%).

Augalams laistyti pagamintą pradinį kompostinės „arbatos“ tirpalą reikia atskiesti dar tris kartus (1 stiklinė „arbatos“ + 2 stiklinės vandens). Juo laistykite daigus, o vėliau ir visas daržo  kultūras ir vaismedžius. Dėl to derlius padidėja apie  33%, o brendimo laikas sutrumpėja 10-15 parų.

Tokia kompostine „arbata“ gerai apipurkšti vaismedžius. Apipurškus obelis po žydėjimo, prieš nukrentant mezginei, pumpurų krovimo, vaisių augimo metu (balandžio pradžia) padidėja medžių vaisingumas (vaisiai tampa didesni, gražesni, spalvotesni, sultingesni ir saldesni). Apipurškimas pumpurų krovimo metu teigiamai veikia kitų metų derlingumą.  Po vaismedžių laja apmulčiavus dirvą 1-2 сm sluosnio biohumusu, obelų, vyšnių, trešnių, slyvų derlingumas tampa kasmetis.

Humuso naudojimo metodas labai tinka vaiskrūmiams: agrastams, serbentams, avietėms ir vynuogienojams.

Biohumuso naudojimas duoda puikių rezultatų dekoratyvinėje gėlininkystėje. Jis padeda ankstyvam daigų pikavimui, daigai geriau prigyja, gėlių kultūros gausiau ir gražiau žydi, žiedų skersmuo tampa didesnis, jų daugiau auga ant krūmo. Biohumusas stimuliuoja šaknų formavimąsį, šaknelių ir dauginamųjų auginiais augalų viršžeminės dalies augimą. Purškiant „arbata“ gėlių kultūras tris kartus kas 7-8 dienas, 7-10 dienomis pagreitėja augimas ir žydėjimas, lapų spalva tampa intensyvesnė ir ypač pagerėja gėlių dekoratyvinė išvaizda ir rūšingumas.

Dabar vertėtų atkreipti dėmesį į biohumuso, kaip organinės trąšos, naudojimą.

Biohumusą galima ir reikia naudoti kaip organinę trąšą ir dirvos gerintoją, dedant jį natūralų į dirvą. Juo „persotinti“ dirvos neįmanoma (jei į jį nepridėtos cheminės trąšos). Jo naudojimas gerina dirvą ilgą laiką. Kuo daugiau jo dedama į  dirvą prieš sodinant daržoves, tuo geriau. Išlaidos jo pagaminimui atsiperka vaisių ir daržovių derliumi, padidėjusiu 1000% ir daugiau per metus.

Tačiau pirma biohumuso partija, be abejo, Jums išeis nedidelė, tad ją reikia taupiai naudoti:

- pikuodami  daigus  į gruntą į duobutę įdėkite 1-2 saujas biohumuso (galima ir daugiau), sumaišę jį su žeme;

- bulvės gerai priima biohumusą, vertėtų dėti 0,5-1,0 litrą biohumuso (galima ir daugiau) į kiekvieną sodinimo duobutę kartu su  sėklomis;

- išpikavus agurkus žemę aplink augalus reikėtų mulčiuoti biohumuso priedu (1-2 сm sluoksnis);

- biohumuso labai reikia pomidorams. Prieš pikuojant daigus dėkite 0,5-1,0 l biohumuso  į duobutę;

- braškės pradeda žydėti ir subręsta 7-10 dienų anksčiau, derlius tampa gausesnis, uogos gražesnės, puošnesnės ir saldesnės, jei pavasarį lysvė bus mulčiuota biohumusu;

- žemės po vaismedžiais geriau nekasti, o kasmet po medžių laja dėti 2-3 cm sluoksnį humuso. Vaisiai bus gražesni, didesni, aromatingesni ir skanesni;

- naudojant biohumusą gėlių auginimui, gėlės tampa didesnės, ryškesnės, gležnesnės, gražesnės ir aromatingesnės.