Get Adobe Flash player
LithuanianRussian (CIS)English (United Kingdom)
Biohumuso naudojimas gerina rezultatus?
 

Susisiekite





Reklaminis skydelis

Kompostas ir kompostavimas

Kompostas, kompostavimas ir patarimai kaip teisingai kompostuoti

 

Alchemikų bandymai išgauti auksą iš švino buvo beprasmiai, bet organinių atliekų perdirbimas į sodininkų „auksą“ – kompostą nesudėtingas, bet naudingas dėl kelių priežasčių:

Virtuvės, sodo ir kitos atliekos nemetamos su biologiškai neskaidžiomis ar dalinai neskaidžiomis atliekomis, nedeginamos. Tai užtikrina mūsų aplinkos švarą.

Nereikia mokėti už atliekų išvežimą.

Gauname natūralią trąšą visiems augalams.

 

Kompostavimo patarimai

 

Kompostuojant nupjautą žolę sumaišykite ją su „rudomis“ medžiagomis (medis, popierius), kurios turi daugiau anglies. Žaliosios medžiagos turi daugiau azoto, todėl jų kompostavimas kartu su anglies turinčiomis medžiagomis būtinas.

Nekompostuokite maisto produktų su riebalais. Venkite kompostuoti kačių ar šunų ekskrementų – jie pritraukia kenkėjus ir parazitus, kurie išnešioja ligas.

Laikraščiai ar kitas popierius puikiai tinka kompostavimui. Popieriaus kompostavimosi pagreitinimui jį suplėšykite.

Ar jau susikompostavo jūs atskirsite iš tamsios ir sodrios spalvos. Kompostas turi atrodyti kaip juodžemis, kuriame neliko atpažįstamų organinių atliekų.

Kalifornijos sliekai Eisenia fetida kompostavimosi procesą pagreitina ir praturtina kompostą naudingomis medžiagomis.

Kavos tirščiai puikai tinka kompostavimui, bet per didelis jų kiekis rūgština kompostą.

Pelenus į komposto dėžę dėti saikingai. Tai įtakoja didesnį pH. Maišant su pušų spygliais ar ąžuolo lapais kompostas rūgštėja.

Pesticidais ar herbicidais prisotinti augalai turi būti vengiami.

Dumbliai ir jūros dumbliai praturtins jūsų kompostą. Būtina nuplauti druskas prieš kompostuojant.

Perdirbtų organinių medžiagų tūris sumažėja perpus, lyginant su neperdirbtomis, bet padidėja tankis.

Norint nepertraukiamo kompostavimosi proceso ir žiemą, kompostuokite juodoje dėžėje atviroje vietoje (saulėje). Galima užkloti šiaudais.

Mediniai padėklai skirti pervežimams puikiai tinka komposto dėžės gamybai. Juos sutvirtinkite savo nuožiūra.

Šiaudai yra geras anglies šaltinis kompostuojant, tačiau juose gali būti nemažai piktžolių sėklų. Būtinai įsitikinkite, kad jos susikompostavo aukštoje temperatūroje.

Kompostavimuisi tinkamiausia ~70 laipsnių Celsijaus temperatūra, kurioje žūva patogenai ir supūva piktžolių sėklos. Kompostavimasis žemesnėje temperatūroje užtruks ilgiau.

Kompostavimo dėžė ar krūva turi būti apie 1 metro ilgio, pločio ir aukščio. Tai leidžia pasiekti tinkamą temperatūrą, sudarant sąlygas patekti orui.

Greitesniam kompostavimui komposto dėžę laikykite atviroje vietoje (saulėje). Tuo pačiu reikalingas dažnesnis ir gausesnis laistymas vandeniu.

Komposto krūva turi būti drėgna, bet ne šlapia. Įsitikinkite, kad kiekvienas komposto sluoksnis turi pakankamai drėgmės. Vasarą viršutinis sluoksnis gali būti šlapias.

Žiemą galite naudoti komposto dėžę, skirtą naudoti patalpoje. Tai sumažins jūsų virtuvės atliekų.

Atsirado blogas kvapas kompostuojant? Tai greičiausiai dėl anaerobinių mikroorganizmų, kurie stengiasi jūsų atliekas paversti kompostu. Tuomet būtina reguliariai vartyti kompostą, sudarant daugiau oro tarpų – komposte pradės dominuoti švelnesnį kvapą skleidžiantys aerobiniai mikroorganizmai.

Pagreitinti kompostavimą galima su perpuvusiu mėšlu, medvilnės sėklų miltais, liucernos miltais ar „greito“ komposto medžiagomis, parduodamomis parduotuvėse.

Rudos ir žalios atliekos gali būti kompostuojamos sluoksniais ar sumaišytos. Bet kokiu atveju tai veikia.

Vandeninė komposto ištrauka puiki trąša visiems augalams.

Įterpkite kompostą į dirvožemį pries 2 – 4 savaites prieš sodinant.

 

Kompostavimo terminologija

Aktinomicetai – tarpinė grupė tarp bakterijų ir mikrogrybų. Aktinomicetai gamtoje plačiai paplitę. Jų daug dirvoje, pūvančiose medžiagose, ore. Tai gausiausia mikroorganizmų grupė, sukelianti puvimą. Jų optimali vystymosi temperatūra yra gana aukšta – 35± 2 ° C.

Aktyvatorius – natūralaus kompostavimo proceso stimuliatorius, kurio paskirtis padidinti mikroorganizmų aktyvumą.

Aeracija – procesas, kurio metu komposto krūva prisotinama oru. Namų sąlygomis tai atliekama maišant ir vartant komposto krūvą.

Aerobiniai – apibūdina organizmus, gyvenančius tik ten, kur yra deguonies.

Anaerobiniai – apibūdina organizmus, kurie gyvena be deguonies.

Bakterija – vienos ląstelės mikroorganizmas, veikiančios pirmosiomis organinių atliekų kompostavimo stadijomis.

Kompostavimas – augalų likučių, organinių atliekų ir kitų biologiškai skaidžių medžiagų irimas, kurio metu susidaro maistinga tamsi masė, naudojama dirvožemio savybėms gerinti.

Nepertraukiamas kompostavimas – pastovus organinių medžiagų papildymas į jau besikompostuojančią dėžę.

Vienkartinis kompostavimas – vienu metu sudėtų organinių medžiagų kompostavimas, jų nepapildant naujomis.

Biologiškai skaidi medžiaga – visiškai suyranti medžiaga, kuri gali būti išskaidyta kitų mikroorganizmų.

Nuotekų dumblo kompostas– prisotinta maistingų medžiagų masė, gaunama nuotekų valymo proceso metu, kuri po to kompostuojama. Kai kur naudojama kaip trąša. Sudėtyje yra nemažai sunkiųjų metalų.

Kompostas – visiškai perpuvęs (susiskaidęs) organinių atliekų mišinys, naudojamas dirvožemio savybėms gerinti. Kompostas pasižymi sodria juoda spalva, kurio sudėtyje yra daug maistingų medžiagų, reikalingų augalų vystimuisi ir augimui.

Šaltasis (lėtasis) kompostavimas – biologiškai skaidžių medžiagų kompostavimas, kurio metu komposto krūva neturi sąlyčio su oru arba jis labia menkas. Tokiu būdu kompostavimo procesas sulėtėja.

Karštasis (greitasis) kompostavimas – biologiškai skaidžių medžiagų kompostavimas, kurio metu komposto krūva aeruojama. Tai pakelia kompostavimosi temperatūrą, dėl kurios pagreitėja organinių medžiagų suirimo laikas.

Pasyvus kompostavimas – paskleidimas nesuirusios organinės medžiagos dirvos paviršiuje kompostavimuisi. Tokiu būdu kompostavimas tęsiasi ilgai, kadangi skaidimosi procesai sulėtėja dėl nepakankamos temperatūros ir mažos mikroorganizmų veiklos.

C/N – anglies ir azoto santykis. Mikroorganizmų gausa komposte priklauso nuo anglies ir azoto santykio. Rekomenduojama 15-30 dalių anglies (rudųjų medžiagų) ir 1 dalis azoto (žaliųjų medžiagų).

N-P-K – trijų pagrindinių augalams reikalingų maisto medžiagų apibūdinimas – azoto – fosforo – kalio derinys. Šios medžiagos vadinamos makroelementais.

Dekompozicija – procesas, kurio metu negyvi organizmai suskaidomi į mažesnes dalis.

Enzimai – bakterijų pagaminta medžiaga, kuri suskaido sudėtinius angliavandenius į paprastesnes formas.

Humusas – organinė dirvožemio dalis, susidaranti dėl augalų ir gyvūnų liekanų dekompozicijos. Paprastai dirvožemį sudaro apie 3-5% humuso.

Inokuliantas – milteliai ar tabletės, pagamintos ir gyvų bakterijų ir enzimų, kurios naudojamos pagreitinti kompostavimą. Kitaip vadinamas stimuliatoriumi.

Filtratas – bet kokio skysčio ištrauka iš medžiagos. Komposto filtrato sudėtyje yra maistingųjų medžiagų, gaunamų kompostavimo metu.

Kalkės – daug kalcio turintys milteliai, kurie dažnai naudojami neutralizuoti rūgštinę terpę. Kompostuojant mažą pH turinčias organines medžiagas (pvz. kavos tirščius ar pušų spyglius) būtina pakleti pH. Tai daroma kalkių pagalba.

Psichrofilai – grupė bakterijų, kurios geriausiai skaido organines medžiagas esant žemai temperatūrai -10 +20 laipsnių Celsijaus. Dažniausiai jie būna pirmieji mikroorganizmai, atsiradę kompostuojant.

Mezofilai – bakterijų grupė, kuri geriausiai dauginasi ir skaido organines medžiagas prie 10 – 50 laipsnių šilumos temperatūros.

Termofilai – bakterijų grupė, kuri geriausiai skaido organines medžiagas 50 – 80 laipsnių karščio aplinkoje. Tai trumpiausias būdas suskaidyti atliekas ir gauti kokybišką kompostą.

Mikroorganizmai – mikroskopiniai organizmai, kurie kompostuojant skaido organines medžiagas.

Mulčas – organinė medžiaga, tokia kaip medžio pjuvenos, sudžiūvusi žolė, kompostas, šiaudai ar lapai, kurie paskleidžiami aplink augalus drėgmės sulaikymui ir apsaugai nuo piktžolių.

Organinis (ekologinis) – apibūdinimas, kuris nusako daiktą ar procesą, gaunamą tik iš natūralaus gamtos šaltinio (gyvųjų organizmų ar anglies turinčių junginių). Agronomijoje naudojamas kaip apibūdinimas, kuris neturi sąlyčio su chemikalais ar sintetiniais priedais.

pH – vandenilio jonų koncentracijos tirpale matas, parodantis tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą. Ph skalė: rūgštinė terpė 0 – 7, šarminė – 7 – 14. Dirvožemio pH svarbi dėl jo įtakos maistinių medžiagų augalo pasisavinimui ir mikroorganizmų aktyvumui.

Dirvos gerintojas – bet kokia medžiaga, įterpta į dirvą jos savybių gerinimui (vandens sulaikymui, pralaidumui, infiltracijai, aeracijai ar struktūrai). Dažniausiai gerintojo sudėtyje yra organinių medžiagų ar palaipsniui veikiančių mineralų.

Dirbamoji žemė – dirvos apibūdinimas, reiškiantis sveiką dirvožemį, turintį subalansuotą makro ir mikroelementų, vandens ir oro santykį, kuris tinkamas žemdirbystei.

Vermikompostavimas – procesas, kurio metu komposto sliekai perdirba organines medžiagas į maistingą, sodriai juodą biohumusą (vermikompostą). Biohumuso sudėtyje yra visas kompleksas reikalingų medžiagų, būtinų kokybiškam augalų vystimuisi ir augimui.

Vagų sistema – ilgų suformuotų komposto krūvų sistema, kuri dažnai naudojama komerciniam kompostavimui. Vagų dydžiai gali būti ribojami dėl turimos vietos. Jų technologiniai procesai priklauso nuo kompostavimo palengvinimui ar paspartinimui naudojamos įrangos.

Biohumusas – natūraliai švari organinė trąša, perdirbta sliekų. Biologiškai skaidžios medžiagos perdirbamos maitinantis sliekams, kurios praturtinamos natūraliais fermentais, antibiotikais ir įvairiais mikroorganizmais. Biohumusas pasaulyje pripažintas kaip efektyviausia organinė trąša.

 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis