_________

Clive A. Edwards ir Norman Q. Arancon

Dirvos ekologijos laboratorija

JAV Ohajo valstijos universitetas

Atradome patogenų, nematodų ir nariuotakojų kenkimo sumažėjimą augalams, naudojant biohumusą

Vis daugiau biohumuso naudojama žemdirbystėje, kuris gaunamas sliekams ir mikroorganizmams perdirbant organines atliekas mezofiliniu būdu įvairiomis technologijomis. Biohumusas buvo plačiai ištirtas Ohajo valstijos universiteto laboratorijoje lauko ir šiltnamio sąlygomis, kur nustatyti aiškūs pasikeitimai net ir tręšiant dirvą mažais kiekiais biohumuso, nepriklausomai nuo maistingųjų medžiagų kiekio jame. Tyrimas parodė greitesnį sėklų dygimą, spartesnį augimą, žydėjimą, derliaus gavimą. Kadangi maistingų medžiagų kiekiai tik minimaliai įtakoja augalus, iškėlėme hipotezę, kad tai susiję su sliekų perdirbamu kompostu ir mikroorganizmų gausa, kurie gamina natūralius augimo hormonus, absorbuojamus humatuose vermikompostavimo metu. Kadangi daugelis augalų augimo hormonų yra tirpūs, biohumuso vandeninės ištraukos „vermi arbata“ (angl. vermi tea) gali būti tokios pačios efektyvios kaip ir biohumusas.

Per pastaruosius keletą metų mūsų laboratorijoje buvo atliekami tyrimai dėl kenkėjų ir ligų poveikio augalams šiltnamio ir lauko sąlygomis: augalų parazitinių nematodų, vabzdžių, erkių. Biohumuso naudota 2,5 – 10 tonų hektarui. Auginimui buvo sudarytos visos reikalingos sąlygos, įskaitant ir termofiliniu būdu pagamintą kompostą (pagal lyginamąją apsaugą nuo kenkėjų ir ligų).

Biohumuso poveikis augalų ligų atžvilgiu

Gerai žinoma, kad augalų ligos, tokios kaip Pythium, Fusarium ir Phytophthora gali būti slopinamos termofiliniu būdu pagamintu kompostu ar kitokiomis organiniu dirvožemio savybes gerinančiomis medžiagomis. Tai paremta kai kurių mikroorganizmų priešingu veikimu ligų sukėlėjams. Taip pat mokslinėje literatūroje buvo straipsnių apie biohumuso slopinimą Plasmodiophora brassicae, Phytophthora nicotianae, Fusarium lycopersici, F. oxysporium ir Rhizoctonia solini. Laboratorijoje tiriamas biohumuso poveikis augalų ligoms šiltnamyje: Pythium – agurkams, Rhizoctonia – ridikams, lauko sąlygomis: Verticillium – braškėms, Phomopsis ir Sphaerotheca fulginae – vynuogėms. Šiuose bandymuose biohumusas visais atvejais žymiai sumažino ligų dažnumą. Šie rezultatai aiškiai parodė mikroorganizmų antagonizmą – patogenai buvo beveik visiškai eliminuoti, jei biohumusas prieš kiekvieną bandymą buvo sterilizuotas. Buvo naudojami du patogenų slopinimo būdai: „specifinis slopinimas“,  kur naudojama gana ribotas kiekis rūšių mikroorganizmų; „bendrasis slopinimas“, kur naudojama plati įvairovė mikroorganizmų. Biohumusas paprastai turi daug didesnę mikroorganizmų įvairovę, nei termofiliniu būdu apdirbtas kompostas, todėl tai turi įtakos greitesnei kovai su patogenais. Išplečiame tyrimus dėl ligų sukėlėjų Phytophthora capsici ir Fusarium oxysporium pomidorams ir paprikoms slopinimo biohumuso pagalba.

Biohumuso poveikis augalų parazitiniams nematodams
Straipsniai mokslinėje literatūroje skelbia apie įvairių rūšių dirvožemio pagerinimo organinėmis medžiagomis, įskaitant ir termofiliniu būdu apdirbtą kompostą, poveikį parazitiniams nematodams. Taip pat skelbiama, kad biohumusas sumažina parazitinių nematodų populiaciją, ypač veiksmingas Meloidogyne hapla. Mūsų laboratorijoje buvo tirtas biohumuso, kuris naudojamas nedideliais kiekiais, poveikis augalų parazitiniams nematodams. Tręšimui naudojamas biohumusas, perdirbtas iš popieriaus, maisto atliekų ir gyvulių mėšlo. Bandymams auginant braškes, pomidorus, paprikas, vynuoges dirvoje naudojama 4 – 10 tonų hektarui, tręšiant visą lauką (ne lokaliai kiekvienam augalui). Visi eksperimentai, nepriklausomai nuo biohumuso tipo, tręšimo kiekio ar derliaus gausos, davė teigiamus rezultatus parazitinių nematodų naikinimo atžvilgiu. Tuose pačiuose bandymuose padidėjo grybingų nematodų kiekis, bet bakterinių nematodų kiekis beveik nepadidėjo. Tai siejama su nemažu grybų kiekiu, perdirbamu sliekų. Yra paaiškinimas: grybeliai sunaikina nematodų cistas, kurios gali būti susikaupusios prieš vermikompostavimą. Daugiau eksperimentų vyksta mūsų laboratorijoje, siekiant išsiaiškinti šių nematodų sąveiką tarp mitybos grupių ir biohumuso poveikį Meloidogyne hapla slopinimui pomidorams ir paprikoms šiltnamyje.

Biohumuso poveikis augalų kenkėjams: vabzdžiams ir erkėms

Straipsniai mokslinėje literatūroje skelbia biohumuso įtaką nariuotakojų parazitų populiacijai ir jų daromai žalai. Mūsų dirvožemio ekologijos laboratorija atlieka tyrimus dėl amarų Myzus persicae, vabzdžių Pseudococcus sp., erkių Tetranychus urticae, vikšrų Pieris brassicae pomidorams, paprikoms ir kopūstams daromos žalos. Bandymų atlikimas: dešimt augalų buvo auginami atskiruose smulkaus tinklelio vazonuose. Trys grupės dirvožemio: be biohumuso, 20%, 40% biohumuso. Kiekvienam vazonui įleisti po 100 Myzus persicae, 50 Pseudococcus sp, 100 Tetranychus urticae, 4 Pieris brassicae. Biohumuso papildymas buvo pakartotas 4 kartus kiekvienam augalui. Po 20 dienų buvo suskaičiuotas visų kenkėjų kiekis ir paskaičiuotos pakenktos kenkėjų ir sveikos antžeminių augalų dalys. Akivaizdžius rezultatus davė biohumuso tręšimas, kuriuo patręšti augalai turėjo mažesnį kenkėjų skaičių, dėl to sumažėjo augalams padaryta žala.

Šiame etape galima spėti, kad kenkėjų sumažėjimą lėmė maisto medžiagų būklė ir augalo audinių cheminė sudėtis, kuri atbaido nariuotakojus. Tyrimai ir toliau vykdomi kaip tręšimas biohumuso veikia Maduca guinguemaculata, Acalymma vittatum, Anasatristis, Spodotera SPP.

Daugiau informacijos:

Arancon, N., Edwards, C.A., Yardim, F., Lee, S. 2002 Management of plant parasitic nematodes by use of vermicomposts. Proceedings of Brighton Crop Protection Conference- Pests and Diseases. Vol. II, 8B-2, 705-710

Chaoui, H., Edwards, C.A., Brickner, A., Lee, S.,  Arancon, N.Q. 2002. Suppression of the plant diseases, Pythium (damping –off), Rhizoctonia (root rot) and Verticillium (wilt) by vermicompost. Proceedings of Brighton Crop Protection Conference- Pests and Diseases.