_________

Kasdien, vis daugiau ir daugiau atliekų yra išverčiama savartynuose. Tai tampa vis didesne bėda, kurią reikia spręsti. Lietuvoje, kiekvienais metais surenkama ir išpilama į atliekų savartynus 1,5 tūkst. tonų šiukšlių. Tai didžiulis skaičius, o lietuviai net nesupranta, kad taip šiukšlindami, jie teršią aplinką, kurioje teks gyventi jų vaikams. Mums labai gerai sekasi šiukšlinti – vieni geriausių „šiukšlintojų“ Europoje. Štai taip mes atstovaujam savo šalį pasauliniame kontekste... Liūdna, tačiau tegalime tik viltis, kad vieną dieną žmonės atsibudę ryte supras jog reikia elgtis kaip suaugusiems – prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

Tam, kad būtų galima tai padaryti, turime informuoti žmones apie atliekų perdirbimo būdus. Tai sunki užduotis tenkanti mūsų vyriausybei ir vietinei žiniasklaidai, bet ji turi būti įvykdyta. Žinoma, į pagalbą ateis ir ekologinių judėjimų asociacijos.

Kiekvienas lietuvis per metus „pagamina“ 500 kg atliekų ir net 33 % jų net nerūšiuoja, kol 9 iš 10 europiečių rūšiuoja visas savo atliekas. Europoje yra tik 4 šalys, kurios išmeta tokius didelius kiekius šiukšlių, tenkančių vienam gyventojui per metus, tai Latvija, Rumunija, Bulgarija ir, žinoma, Lietuva. Argi ne gėda? O blogiausia, kad lietuviai net nesupranta, kad jie šiukšlina perdaug. Pagal Eurobarometer apklausų duomenis, 2 iš 3 žmonių galvoja kad jų išmetamų šiukšlių kiekis nėra perdidelis. Taip pat, 16,7 % lietuvių pripažino, kad išmeta apie 30% savo įsigyto maisto, o 2-3% išmeta net 50% nepanaudoto maisto. Priedu, visos kitos atliekos, dėl kurių lietuviai net nesuka galvos.

„Šie skaičiai rodo, kad dauguma žmonių nesupranta, kiek daug jie išmeta. Didžioji atliekų dalis gali būti perdirbta, ypatingai maisto ar sodo atliekos, mobilieji telefonai ir kiti. Perdirbdami turimas žaliavas, išsaugotume resursus ir pinigus“ sako europos sąjungos aplinkosaugos komisaras Yanezas Potocnikas.

Vienas iš sprendimų – kompostavimas. Daug žmonių, pažangiausiose šalyse, naudoja šį būdą. Kompostavimas gali būti naudojamas nuosavame name ar net bute.Name – pasistatant komposto dėžę prie namo, dedant visas organines atliekas. Taip pat galima pasigaminti ir vienų geriausių ekologinių trąšų – biohumuso. Tiesiog į komposto dėžę paleiskite lietaus sliekų Eisenia Fetida ir pasirūpinkite pastoviu maisto (organinių atliekų) papildymu.Šie raudonieji besirangantys padarėliai dauginasi labai greitai, tad jum užtenka tik keletos jų. Biohumusą galima naudoti tręšiant gėles, daržoves, krūmus, medžius ir visus kitus augalus. Taip pat yra išeitis ir daugiabučių gyventojams – kompaktiška kompostavimo dėžė. Tokią galima rasti mūsų e-parduotuvėje. Ji nepraleidžia skysčio, purvo, pagaminta iš perdirbtos plastmasės, ekologiškai švari prekė.

Jums nebūtina daryti kažko sunkaus ar nemalonaus, tiesiog perdirbti. Tai būtu šauni pradžia kovojant su užterštumu ir resursų švaistymu. Aš tikiu, kad lietuviai – protinga ir atsakinga tauta, ir vieną dieną galime tapti pavyzdžiu kitoms šalims, atliekų ir resursų valdymo srityje.