_________

Teigiama, kad biohumusas - tai produktas, kurį naudoja sąmoningi, moderniai mąstantys ir ekologiškai gyvenantys žmonės. Jo didžiausias privalumas – dviguba nauda: atliekų utilizavimas ir ekologiškos vertingos trąšos. Biohumuso lengva įsigyti, tačiau norintiems jį gaminti pirmiausia teks susipažinti su kiek neįprastos veiklos - sliekininkystės - ypatumais.

Kas tas biohumusas?

Biohumusas (vermikompostas) glaudžiai susijęs su žemės ūkio sritimi - sliekininkyste. Šioms organinems trąšoms pagaminti reikalingi Kalifornijos sliekai. Jie iš įvairių maisto, buitinių, miško, medienos ir žemės ūkio atliekų, kanalizacijos vandenų nuosėdų pagamintą kompostą perdirba į biohumusą. Šis kur kas veiksmingesnis už kitas organines trąšas: gerina dirvožemio savybes, neleidžia kauptis nitratams, jame nėra piktžolių sėklų. Biohumuse gausu makro ir mikroelementų, vitaminų, fermentų, aminorūgščių, ypač vertingų huminių rūgščių. Sliekai auginami lauke arba patalpoje (fermoje, sandėlyje), specialiose lysvėse. Pašaras - kompostas - jiems paruošiamas iš anksto. Sliekai burna įsiurbia maistą, tad šis šis reikalingas tik kompostuotas (supuvęs).

Norint biohumuso pasigaminti savo poreikiams, rekomenduojama naudoti įvairius sliekų auginimui skirtus įrenginius, pavyzdžiui, specialias komposto dėžes, kurias galima laikyti ir pastato viduje, ir lauke.

Apie sliekininkystę ir biohumusą kalbamės su Gintaru Šimkumi, įmonės „Verdetera“, užsiimančios sliekų auginimu ir biohumuso gamyba, bendrasavininkiu, Lietuvos sliekų augintojų asociacijos prezidentu.

Kaip susidomėjote sliekininkyste?

Labai paprastai — per krizę teko galvoti, kaip pereiti iš vieno verslo į kitą, ieškoti naujų perspektyvų. Dabar juk viskas krypsta į ekologijos pusę, netradiciniai verslai taip pat suaktyvėjo. Apsvarsčiau sraigių, triušių verslo idėją ir apsistojau ties sliekais. Pasirodė, kad tai unikalu. Ir iš tiesų neapsirikau.

Tuo metu, maždaug prieš trejus metus, nebuvo nieko, kas pramoniniu budu augintų sliekus, gamintų biohumusą. Prieš 15-18 metų įkurta Lietuvos sliekų augintojų draugija, kuri praktiškai neveikė. Ją teko atgaivinti, perregistruoti į asociaciją. Daugiau tuo metu nebuvo nieko.

Dabar susidomėjimas šia ūkio šaka ne mažėja, o auga. Viskas, kas netradiciška - populiaru, ypač jei pelninga, jei sutampa su aplinkos poreikiais. Mūsų mąstymas jau sąmoningesnis, harmoningesnis, stengiamasi suvokti utilizacijos reikšmę, daugelis nori gyventi švariau. Šiuo atveju sutapo ir valstybės požiūris, ir jos teikiama parama, ir įstatyminė bazė. Aš kalbu ne apie kompostavimą, bet apie utilizaciją. Su ja vermikultūra glaudžiai susijusi. Mes žiūrime į atliekas kaip į išteklius. Iš jų galima gaminti nuostabų produktą.

Kuo pasižymi biohumusas?

Paprastais žodžiais tariant, biohumusas - tai sliekų mėšlas. Tiksliau jį sudaro kaprolitai (sliekų ekskrementai) ir organinės medžiagos. Kompostas yra geros trąšos, o biohumusas - juo labiau. Tai unikalus produktas. Biohumusas stimuliuoja augalą, atgaivina dirvožemį, sunkiai pasisavina vandenį ir sunkiai jį atiduoda. Tad augalas ir per sausrą gauna drėgmės, o liūtis trąšų neišplauna. Biohumusas yra koncentratas, kurio dirvoje turėtų būti maždaug 20 procentų. Jis maišomas su dirvožemiu ar kitomis organinėmis trąšomis, kompostu. Svarbu šio reikalavimo laikytis. Aš pats esu jo perdozavęs nemažam kiekiui augalų. Žinoma, jeigu tiesiog bersite biohumusą ant dirvos aplink augalą, galite naudoti ir vien jį.

Ko reikėtų žmogui, norinčiam pasigaminti biohumuso? Tiesiog nusipirkti specialių sliekų? 0 gal tiks ir paprasti, mūsiškiai?

Galima ir nepirkti. Jeigu mėšlinius sliekus pripratinsi tinkamai perdirbti atliekas, tai jie atliks tą pačią funkciją kaip ir specialūs sliekai. Aš kalbu apie buitinį, ne pramoninį atvejį. Naudoti iš principo mes galime bet ką. Pavyzdžiui, ir mustangą įmanoma išmokyti arti dirvą, bet su juo sunku dirbti - reikės ilgai pratinti, įdėti daug pastangų. Taip ir su sliekais. Kiekvieno iš mūsų sode yra daugybė atliekų. Svarbiausia – išmokti jas panaudoti, ne tiesiog suversti į krūvą ir sumesti sliekus. Kompostuotų sodo atliekų struktūra turi būti panaši į žemės. Tik po to galima jomis sliekus šerti ir priversti dirbti. Kalifornijos sliekai, gaminantys biohumusą, - sliekų Eisenia fetida prekinis ženklas. Skirtumas nuo mūsiškių - jie jau adaptuoti, pramoniniu būdu pripratinti dirbti.

Ką sliekas ėda?

Sliekas ėda viską, kas organiška. Tik maistas turi būti suderintas, įvairus, azoto ir anglies santykis tinkamas. Juk ir žmogus negali valgyti, tarkime, vien tik raugintų kopūstų. Jam reikia ir to, ir ano - kaip ir sliekui. O kompostuoti galima viską.

Kiek sliekų pakaktų nedideliam ūkelui?

Skaičius priklauso nuo turimų atliekų kiekio. Sliekas ėda tiek, kiek sveria. O sveria jis apie pusę gramo. Čia ir reikalingos matematikos žinios. Atliekos reiškia ne vien nupjautą žolę, kurios visada būna daug. Ji turi būti virtusi kompostu. Pradžiai užtenka kokį kilogramą sliekų nusipirkti. Galbūt pirmais metais rezultatai nebus puikūs ir nepavyks perdirbti visų atliekų, bet jau turėsite biohumuso.

Kaip ilgai blohumusas veikia dirvą?

Deklaruojama, kad jis veikia iki 4 metų, bet mano nuomone - 3. Tai priklauso nuo kaprolitų ir perdirbtų organinių atliekų (komposto) santykio. Jeigu biohumusą sudarys 80 proc. komposto ir 20 proc. kaprolitų, jo poveikis bus trumpesnis. Jeigu kaprolitų 60 proc. - poveikis ilgesnis. Jei šios medžiagos sudaro 80 proc. – galiu garantuoti, kad biohumuso pakaks 4 metams.

Ar sliekų auginimas reikalauja daug darbo ir priežiūros?

Darbas priklauso nuo kiekio. Kai biohumuso gamyba užsiimi pramoniniu būdu, jo, be abejo, yra kiekvieną dieną. Sliekus pakanka šerti kartą per savaitę. Tačiau maždaug kas tris mėnesius jų skaičius padvigubėja. Jei jūs sliekams skirsite 1 kv. m., po 3-4 mėnesių jau turėsite 2 kv. m. Taip susidaro progresija, kiekis didėja - daugėja ir darbo, nors jis ir nėra labai intensyvus. Svarbiausia paruošti maisto sliekams, t. y. kompostuoti, sutvarkyti atliekas.

Aišku, svarbūs ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, drėgmė. Terpės, kurioje gyvena sliekai, drėgnis turi būti apie 80 proc. Taigi vien maitinti sliekus – neužtenka. Jeigu šersi kartą per savaitę ir bus karšta, išdžius, todėl reikės laistyti.

Kur sliekus laikyti - lauke ar viduje? Kokiu metų laiku rekomenduojama jų užsiveisti?

Sliekams yra blogai, kai šalta. Dėžę žiemą galima įnešti į vidų, kur šilčiau. Užsienyje labai populiarios specialios dėžės, kurias galima laikyti ir namuose. Ten žmonės meta atliekas, ir sliekai jas perdirba. Iš namuose turimų atliekų pagaminto biohumuso visiškai pakanka patręšti namų ar sodo augalams. Nedideliais kiekiais sliekus galima veisti įvairiu metų laiku. Tai priklauso ir nuo tikslo. Pavyzdžiui, pavasarį nėra atliekų, o rudenį jų atsiranda, tad yra ir kuo šerti. Taigi kartais sliekus geriau veisti pavasarį, kartais - rudenį. Aišku, jei jų nusipirksite, kai oro temperatūra -20 °C, lauke niekur nepadėsite - reikės laikyti kur nors viduje.

Kokią ateitį progozuotumėte biohumusui?

Mes, lietuviai, dar nesame pribrendę naudoti tam tikras organines trąšas. Mus tenkina ir kompostas. Manau, kitas etapas bus biohumuso išpopuliarėjimas. Neseniai drauge su prekybos centrais atlikome analizę. Išsiaiškinome, kad pirkėjai – daugiausia jauno amžiaus žmonės, kurie supranta, kas yra ekologija ir galvoja apie sveiką gyvenimo būdą. Jie nenumos ranka - ai, gal rytoj gyvensiu naudodamas chemiją. Tai reiškia, kad augant naujai kartai didės ir biohumuso reikšmė. Tokią perspektyvą nubrėžiau ne aš pats – tai rodo analizės, internetas ir t. t.

Gardėsiai iš sliekų?!

Visiškai įmanoma!

Įmonės „Verdetera“ direktorius Vaidas Zagis gali papasakoti nemažai įdomybių apie sliekus. Pasirodo, šie gyvūnėliai ne tik gamina biohumusą, bet ir  maistui! Anot pašnekovo, sliekuose yra visų vitaminų (išskyrus D), reikalingų žmonėms ir gyvūnams. Nemaža ir fermentų, kuriuos mūsų organizmas natūraliai bėgant metams nustoja sintetinti, o jų reikia.

Pasak V. Zagio, unikalių savybių turintys sliekai gali padėti gydyti tam tikras ligas (pavyzdžiui, Alzheimerio, Parkinsono, vėžį) – tai įrodyta miksliškai. Netgi bandyta laboratorijoje sliekus susargdinti vėžiu – to padaryti nepavyko. „Kinijoje labai populiarūs saulėje džiovinti sliekai ir jų miltai. Iš miltų gaminami vaistai, kapsulės, kurios pardavinėjamos ir JAV, jomis sėkmingai gydomos įvairios ligos. Rusijoje galima įsigyti alkoholio ekstrakto su sliekais, turinčio gydomųjų savybių. Deja, Vakarų medicinoje tai kol kas oficialiai nepripažinta ir nepatvirtinta, ir, neaišku, ar tai kada įvyks“.

Žmonėms, kurie skeptiškai vertina gydomąsias sliekų savybes, galima rekomenduoti tiesiog... jų paragauti. Ką svarbu žinoti, norint pasigaminti neįprastų patiekalų? Pirmiausia sliekus reikia gerai išvalyti. V. Zagio teigimu, jie išsivalo ir patys, kaip sreigės ar kiti šliužai. Dar reikėtų nuplauti vandeniu, o tada jau galima kepti, virti, džiovinti ar kitaip apdoroti. Sliekai tinka visur: nuo karštų mėsos, bulvių, ryžių iki saldžių patiekalų. Jų galima dėti į ledus, netgi naudoti kaip įdarą cepelinams. Tad tiems, kurie susigundė, - tiesiog, skanaus!

Žurnalo „Sodo spalvos“ informacija