_________

Sliekininkystės technologijos Kinijoje

 

Sun Zhenjun

 

Dept. of Ecology and Environmental Sciences, College of Resources and Environmental Sciences, China Agricultural University, 100094, Beijing, P. R. China;

 E-mail: This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it

 

 

Dėmesio! Aprašomi sliekų auginimo būdai naudojami Kinijoje. Kai kurie faktai gali skirtis nuo Lietuvos klimato zonai pritaikytų auginimo metodų ir vertimo netikslumų. UAB „Verdetera“ neatsako už referate pateikiamus faktus.

 

Referatas

 

Kinijoje naudojami įvairūs lietaus sliekų auginimo metodai priklausomai nuo klimato sąlygų (duobės žemėje, kaupai, daugiaardės dėžės ir t.t.). Čia aptariami šie metodai ir duodančios didelį derlių (labai efektyvios) vermitechnologijos:

1)  sliekininkystė ne patalpose naudojant gilius substrato sluoksnius ir didelio tankio sliekų populiaciją šiltuoju metų laiku;

2) sliekininkystė šildomuose kaupuose, uždengtuose plastikine plėvele šaltuoju metų laiku;

3) kasmetė cikliška sliekininkystė.

Kad sliekininkystė būtų labai derlinga, būtini šie parametrai:

а) sliekininkystė su didžiausiu biomasės tankiu giliuose substratuose ir didžiausiu populiacijos tankiu  sliekų apsode su aeruojnčių tunelių sistema;

b) substrato aukščio didinimas iki 50 сm ir populiacijos tankio didinimas iki 30-50 tūkst. vienetų/m2;

с) sliekų tankis 10 000±1 200 vienetų/m2  apsode substrato sluoksnio 20-25 сm gylyje be aeruojamų tunelių sistemų. Suaugę sliekai-gamintojai  ir juveniliniai sliekai auga (gyvena) įvairiuose apsoduose, dauginimuisi apsoduose atsiranda kokonų arba juvenilų, o suaugę sliekai pasitraukia iš apsodo. Apsodo temperatūra, tinkama reprodukcijai, turi  siekti 25 laipsnių С, drėgmė 70%, aplinkos рН vertė 6,6, nes sliekų biomasės didėjimui būtina palaikyti 18 laipsnių С temperatūrą, 65% drėgmę ir 8,0-9,0 aplinkos рН vertę. Optimalus sliekų augimo laikas - kai jiems formuojasi žiedelis. Dėl to užkertamas kelias per didelei sliekų produkcijai apsode, o didelis produtyvumas pasireiškia per trumpą auginimo laiką. Apšiltinto apsodo įrenginys toks – apačioje duobė su šildymu, o viršuje apsodas dengiamas plėvele, ir tai leidžia pilnai naudoti išskiriamą biologinę šilumą ir gaunamą saulės energiją sliekų auginimui šaltuoju metų laiku.

 

ĮVADAS

 

Nuo praėjusio amžiaus 80-ųjų metų kai kuriose šalyse ir regionuose, ypač Japonijoje, Amerikoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje buvo tyrinėjamas sliekų auginimas nenatūraliomis sąlygomis. Pavyzdžiui, dviejuose miestuose - Kiūšiū ir Hokaido (Japonija) - yra daugiau nei 200 lietaus sliekų auginimo fermų arba kompanijų, keletas jų naudoja popieriaus fabriko ir gyvulininkystės fermų atliekas jų utilizacijai ir gyvūninių baltymų gamybai. Amerikoje yra daugiau nei 90 000 sliekininkystės ūkių arba gamybinių junginių. Pavyzdžiui, tokia sliekininkystės ferma Kalifornijoje, kur yra 2 000 tonų gyvos lietaus sliekų masės, kasmet pagaminama 20 000 organinių trąšų – vermikomposto  (Zeng et al., 1982).

Pastaraisiais metais sliekininkystė išsiplėtė ir Kinijoje, Taivanyje ir Tailande (Sun, 1993).  Lietaus sliekų pardavimo mastai siekia 100 mljn. JAV dolerių ir kasmet išauga 30-40% (Wang, 1983). Be to, vermikompostavimo technologijos buvo sukurtos didelio kiekio žemės ūkio atliekoms valdyti  (Edwards, 1998).   

Tačiau didelė sliekininkystės metodų teorinių pagrindų dalis, naudojama daugelyje šalių įvairiose lietaus sliekų auginimo fermose, sukurta žinant lietaus sliekų gyvenimo sąlygas natūraliose ekosistemose, o tai daro gamybą nenaudingą, nes užtrunka sliekų augimo laikas, populiacijos tankis būna nedidelis ir naudojamas intensyvus rankų darbas. Pastaraisiais metais dirvos gerinimo ir organinių atliekų perdirbimo praktika naudojant lietaus sliekus buvo sukurta tik nedideliais mastais (Brun ir bendraautoriai., 1987; Curry, 1988; Edwards 1988, 1996; Sun, 1993, 1997). Kyla klausimas, kaip padidinti lietaus sliekų populiacijos potenciją dirbtinėmis sąlygomis? Tokios informacijos vis dar nėra prieinamoje literatūroje. Nors vermistabilizacija, kaip gana nauja ir alternatyvi technologija, jau yra visuotinai pripažinta, nes ji nekenkia supančiai aplinkai ir yra paprasta naudoti (Loehr su bendraautoriais 1988), turima gana mažai informacijos, susijusios su optimaliais technologijos parametrais ir komerciniu praktiniu naudojimu.   

Apie 160 lietaus sliekų rūšių ir 11 porūšių buvo aptikta Kinijoje. Pheretima sp. sliekai yra dominuojanti lietaus sliekų faunos rūšis Kinijoje, Pietų Kinijoje yra 133 rūšys ir 6 porūšiai, Sichuanyje 66 rūšys, Huadongo provincijoje 33 rūšys ir Honkongo regione 15 rūšių. Tačiau Šiaurės Kinijoje Allolobophora caliginosa ir Eisenia fetida sliekų rūšys yra pirmaujančios ne tik skaičiumi, bet ir biomase (Chen et al., 1975; Huang ir Zhang, 1980). 1979 metais „DAPING II“ (kompostinio slieko Eisenia fetida japoniškos kilmės pavadinimas), kuris buvo introdukuotas Kinijoje, išplito Kinijoje ir yra auginamas 243 sliekų fermose 23 provincijose. Eisenia fetida, Allolobolphora caliginosa ir Pheretima guillemi sliekų rūšys yra svarbiausios lietaus sliekų rūšys, auginamos Kinijoje naudojant įvairius visuotinai pripažintus sliekininkystės metodus krūvose, kaupuose, daugiaardėse dėžėse, sliekų apsoduose su pastikiniais dangalais arba lauko sąlygomis. Tačiau šie sliekininkystės metodai netinka plačiai komercinei gamybai. 90-ųjų metų pradžioje sliekininkystė Kinijoje sparčiai vystėsi, bet vėliau beveik visos sliekų fermos užsidarė dėl neefektyvių sliekininkystės technologijų.

Nuo 1986 metų pradedamas tirti ekologinis lietaus sliekų augimo ir vystymosi poreikis įvairiose raidos stadijose kontroliuojamomis dirbtinėmis sąlygomis. Mes sužinojome svarbiausias ekologines savybes, o tai leidžia gauti geriausius sliekininkystės derlius žmogaus sukurtomis sąlygomis. Mes sukūrėme naują teoriją, kaip gauti didžiausią sliekininkystės derlių ir tinkamiausią technologinę sistemą 1993 metais (Sun, 1993, 1993a). Ši vermikompostavimo technologija, priimta Kinijoje, detaliai išnagrinėte kitame skyriuje.

 

2. Sliekininkystė šiltuoju metų laiku Kinijoje

 

Pietų Kinijoje, o Šiaurės Kinijoje šiltuoju metų laiku labiausiai visuomenės pripažinti sliekininkystės metodai šie: naudojamos krūvos, kaupai, daugiaardės dėžės, sliekų  apsodai po plastikiniais dangalais. Šie metodai pritaikyti prie įvairių regionų su įvairiomis klimato sąlygomis ir komercinių tikslų naudojant tradicinius ir šiuolaikinius būdus bei laldant paprastas ir sudėtingas technologijas. Bendras sliekininkystės principas yra tai, kas leidžia lietaus sliekams greitai augti ir daugintis tinkamomis supančios aplinkos sąlygomis (tinkama ekoaplinka). Pagal klimato sąlygų skirtumus galima išskirti tris sliekininkystės metodus. Jie tokie:

 

2.1 Sliekų auginimo krūvoje už patalpos ribų metodas

 

Šį sliekininkystės metodą sudaro dviejų rūšių krūvos sudarymas – viršžeminis ir pusiau giluminis žemėje. Jie panašūs savo konstrukcija ir valdymu. To pavyzdys – sliekų auginimo procesas pusiau giluminio tipo krūvoje.

 

2.1.1 Sliekų krūvos konstrukcija

 

Sliekų krūvos plotis ir ilgis priklauso nuo įvairių vietos sąlygų. Krūvos aukštis siekia nuo 60 iki 100 сm, iš kurių 50 сm yra po žeme, o nuo 16.5 iki 33.0 сm – virš žemės. Dėl to šią sistemą galima vadinti pusiau gilumine sliekų krūva. Krūvos sienelės gali būti iš plytų, bet dugne ji būtinai liečiasi su žeme. Krūva uždengiama juoda plastikine plėvele, kad krūva būtų apsaugota nuo šviesos ir lietaus, kad nepatektų žiurkės, rupūžės ir kiti gyvūnai-kenkėjai ir krūvoje būtų išsaugoti sliekai.

 

2.1.2 Tinkamų rūšių arba atmainų parinkimas

 

        Sliekai, vadinami DAPING II, – Eisenia fetida kompostinių sliekų rūšies atmaina, kilusi iš Japonijos,  yra visur žinomi sliekininkystės sliekai tiek Kinijoje, tiek visame pasaulyje. Šie sliekai tinkami įvairiomis klimato sąlygomis, bet gali būti naudojami ir šaltu klimatu. Patys sliekai negali reguliuoti savo kūno ir supančios aplinkos temperatūros. Kai temperatūra tampa žemesnė nei +5О  C žiemą, jie persikelia į gilesnius dirvos sluoksnius.

 

2.1.3 Temperatūros palaikymas vasarą mažiau nei +30 laipsnių C ir žiemą aukščiau nei  +10О  С

 

        Vasarą, kad būtų sumažinta vermikomposto temperatūra, pirmiausia būtina sumažinti sluoksnio storį iki 20-27 сm, naudoti šešėlį ir laistyti vandeniu. Žiemą būtina palaikyti  +10О C temperatūrą didinant apsodo aukštį, iš viršaus uždengiant jį šienu (šiaudais) ir plastikine plėvele ir mažiau laistyti.

 

2.1.4 Substrato 70-75% drėgmės palaikymas

 

        Lietaus sliekai kvėpuoja pasisavindami deguonį, ištirpusį drėgmėje, savo kūno paviršiumi. Jei substrato drėgmė yra nepakankama, jie miršta nuo dehidratacijos arba uždūsta. Dėl to sliekų krūvą būtina laistyti vandeniu kas 1-2 dienas vasarą ir vieną kartą per 3-7 dienas žiemą. Kas padeda nustatyti substrato drėgnumą? Yra labai paprastas būdas. Būtina paimti į ranką saują substrato ir jį suspausti. Jei suspaudus pradės lašėti vanduo, toks substratas sulaiko pakankamai drėgmės; jei vanduo pasirodys tik tarp Jūsų pirštų, tokio substrato drėgnumas yra optimalus.

 

2.1.5 Reikiamo populiacijos tankio palaikymas ir maitinimo režimas

 

        Pirmąją sliekų partiją (apie 600 vienetų) reikia apgyvendinti 1 m2 pločio aikštelėje, t.y. apie 300 g/m2, tokia pradinė koncentracija yra tinkamiausia sliekų dauginimui, bet pradinė partija nuo 10 000 iki 15 000 vienetų reikalinga auginant sliekų biomasę. Sliekininkystėje būtina gerai fermentuotą substratą nuolat dėti ant apsodo, kad sliekai būtų gerai maitinami. Kai baigiasi sliekų pašaras, dalis sliekų persikelia prie apsodo sienelių ieškodami pašaro, tad būtina dėti naujas pašaro porcijas.  Paprastai pašaro sluoksnis nuo 7 iki 10 сm dedamas kas 7-10 dienų. Substrato pildymas vyksta taip:

        1) senas substratas su gyvais sliekais ir kokonais lieka vienoje apsodo dalyje, o kitoje apsodo pusėje sluoksniuojamas pašaras;

        2) kai didžioji sliekų dalis persikels iš senojo substrato į naująją pašaro porciją, šis sluoksnis, kuriame yra suaugę sliekai, bet nėra kokonų, bus uždengiamas plėvele;

         3) kai šie kokonai inkubuojasi, jie išsilupa ir išsilupę jauni sliekai įsimaišo į šviežio pašaro zoną, uždengtą plėvele. Perdirbtas senas substratas paliekamas bręsti, po to šis substratas gali būti džiovinamas ir  sijojamas, kad atsirastų plonos vermikomposto frakcijos ir jis būtų naudojamas kaip organinės trąšos arba pašaro priedas gyvuliams.

 

2.2 Sliekų auginimo daugiaardėse dėžėse metodas 

 

        Sliekai dėžėse dažnai auginami Kinijoje. Įvairūs dėžių tipai iš medžio ir plastiko, įskaitant ir pakavimo arba maisto dėžutes, naudojami sliekininkystėje. Tačiau medinės dėžutės, kurių medienoje yra aromatinės medžiagos ir ląstelės, kenkiančios sliekams, negali būti naudojamos sliekininkystėje. Dėžių dydis būna nuo 40 iki 60 сm ilgio, 30-50 сm pločio, 20-30 сm aukščio, jų substrato sluoksnis siekia 20 сm. Substrato aukštis dėžėje siekia daugiau nei 30 сm ir reikalauja aeracijos per ventiliacinias angas sienose, o sluoksnis, mažesnis nei 20 сm, yra per plonas ir greitai netenka vandens. Angos (0,7-1,5 сm) dėžės dugne ir sienose padeda drenažui esant drėgmės pertekliui ir ventiliuoja orą. Dėžė su sliekais gali būti padengta popieriaus atliekomis arba šiaudais, kad išsilaikytų substrato drėgmė.

        Kad būtų galima naudoti daugiaardes dėžes patalpų viduje, 4-5 dėžes, pripildytas sliekų, reikia dėti vieną ant kitos, taip sudarant vertikalią konstrukciją. Tai padeda geriau išnaudoti patalpos dydį, lengviau jas valdyti. Taip 2-3 kartus padidėja produktyvumas lyginant su sliekais, esančiais už patalpos ribų. Auginant sliekus patalpoje turi būti dvi angos aeracijai (50x25 сm) iš kiekvienos sienos pusės, kad būtų palaikoma +18 laipsnių C temperatūra, o naktį apšvietimas būtinas tam, kad sliekai neiššliaužtų iš dėžių.

        Sliekų tankis gali siekti nuo 5 000 iki 10 000 vienetų/m2 apsode. Kadangi sliekai greitai dauginasi, dėžėje galima apgyvendinti mažo tankio sliekų populiaciją. Tyrinėjimai parodė, kad esant  2 000 sliekų pradinei sliekų populiacijai dėžėje (60х40х20 сm) po trijų mėnesių sliekų skaičius pasiekia 18 000 vienetų esant 20 laipsnių C temperatūrai ir 75-80% drėgmei.

        Sliekų auginimo daugiaardėse dėžėse sistemoje pagrindiniai yra šie projektai:

        1) turėti tinkamo substrato sliekams. Substratas sliekams dėžėse auginti gali būti iš 20 kg ryžių šiaudų, 0,1 kg šlapalo (karbamido) ir 50 l vandens. Šlapalas ištirpinamas vandenyje, įdedama šiaudų, viskas sumaišoma ir fermentuojama 7 dienas. Sliekininkystei galima naudoti tik gerai fermentuotą pašarą. Kai apsodo viršuje atsiranda kaprolitų sluoksnis, jie surenkami, ir tada dedamas naujas 3-5 сm storio pašaro sluoksnis;

         2) reikiamos drėgmės palaikymas ir šiuolaikinis koprolitų surinkimas iš sliekų dėžės.

 

2.3 Kaupinės sliekininkystės Kinijoje metodas

 

       Šis metodas plačiai naudojamas Kinijoje, nes jam nereikia didelių materialinių išlaidų ir taupoma darbo jėga. Eisenia fetida sliekų substrate turi būti 70% mėšlo (geriausia veršelių) ir 30% šiaudų. Mišinio drėgmė turi siekti 70-80% viduje, o kaupo dydis turi būti 1-2 m pločio ir iki 0,5 m aukščio. Kaupo ilgis priklauso nuo sliekų auginimo aikštelės dydžio. Šiuo būdu galima perdirbti atliekas naudojant vietines lietaus sliekų rūšis, kurie patys įsiveisia substrato viduje. Tačiau sliekų augintojai dažniau naudoja specialius sliekus. Auginant sliekus nuo gegužės iki lapkričio galima pilnai išnaudoti palankias klimato sąlygas, kadsliekai greitai daugintųsi. Tyrimai parodė, kad kas 10 dienų populiacija gali padvigubėti.

 

 

 

3. Sliekininkystė šaltuoju metų laiku

 

3.1 Apsodas plastikinėje daržinėje

 

        Plastikinės daržinės naudojamos auginant sliekus ir daržoves. Kiekvienoje tokioje daržinėje galima patalpinti du apsodus. Daržinė turi būti ne didesnė nei 6 m pločio ir 2 m aukščio. Tai labiau tinka auginant sliekus. Daržinės ilgis gali siekti 25 m, 30 m arba 50 m. 30 m ilgio daržinė, kurią pastato keli darbininkai, kur kas patogesnė užsiimant sliekininkyste. Tyrimai parodė, kad tokioje daržinėje  pagaminama 20 tonų vermikomposto per mėnesį.  Oro temperatūra tokios daržinės viduje susijusi su klimatu. Kai kurie pakitimai plastikinės daržinės viduje parodė, kad apsode įmanoma palaikyti gana normalią temperatūrą:

        1) saulės energijos pasisavinimas. Kai oro temperatūra nukrenta žemiau +10 laipsnių C, apsodas apdengiamas plastikine plėvele;

        2) daržinės sienų šiltinimas ir daržinės uždengimas šiaudų sluoksniu naktį;

        3) virš apsodo neaukštos arkos pastatymas, ant kurios užtraukiama plastikinė plėvelė;

        4) elektros lempų įjungimas, kad būtų palaikoma daržinės temperatūra; ir

        5) apsodo paaukštinimas iki  40-50 сm.

Kai temperatūra lauke tampa žemesnė nei -14-16 laipsnių C, palaikoma + 8 C ir aukštesnė apsodo temperatūra. Jei pavasaris užsitęsia, sliekų dauginimosi periodas ateina vėliau.

       Reikia laikytis keleto sąlygų, kad apsodas būtų apsaugotas nuo karštos saulės šviesos:

        1) daržinę būtina aptraukti mėlyna plastikine plėvele arba uždengti šiaudų sluoksniu;

        2) kai temperatūra už patalpos ribų pasiekia +30 C, daržinė atidaroma, kad vdintųsi, ir substratas laistomas vandeniu.

 

3.2 Sliekų auginimas šildomose krūvose ir plastikinėse daržinėse

3.2.1 Apsodo konstrukcija

 

       Šis sliekininkystės metodas plačiai naudojamas šaltuoju metų laiku Šiaurės Kinijoje. Apsodo kūrimas aeruojamuose tuneliuose šiltuoju metų laiku aprašytas 4.2. paragrafe. Sluoksnis, duodantis šilumą, dedamas žemiau tunelio ir yra 0,6 m ilgio ir 2 m pločio (lygu apsodo pločiui) ir  0,6  gylio. Po to užpildoma šviežiu arklių mėšlu ir šiaudais, tvirtos dangos sluoksnis (pavyzdžiui, vielos tinklas, medžio skiedros) dedamas ant tunelio, tada 5-8 сm žalių trąšų mišinys su grybų atliekomis arba pjuvenomis  ant apsodo viršaus. Plytinė siena aplink apsodą dažoma juoda spalva, šiaurinės sienos aukštis siekia 80 сm, o pietinės sienos - 20-25 сm. Daržinė uždengiama dvigubu plastikinės plėvelės sluoksniu. Yra 5 angos aeracijai (120 сm dydžio), padarytos pasvirose sienelėse tarp šiaurinės ir pietinės sienų aeruoti ir temperatūrai reguliuoti (2 pav). 

 

3.2.2 Atliekų perdirbimas

 

       Fermentacijai nedidėjant iki 21-28 dienų, kiti parametrai lieka tokie pat, kaip aprašyta pirmoje tyrimo dalyje.

 

3.2.3 Sliekininkystės metodai

 

       Nekreipiant dėmesio į visų pripažintas stadijas, aprašytas anksčiau 1 eksperimente, daržinė turi būti uždengta šiaudais nakčiai žiemą. Drenažinis kanalas aplink apsodą turi būti gerai iškastas. Šiaudus 8 valandą ryto būtina nuimti, kad apsodas pasisavintų saulės spindulių energiją per plastikinę plėvelę. Kai apsodo temperatūra pakils pakankamai, galima atidaryti ventiliacines angas aeracijai, kad šilumos perteklius išblėstų. Po 15 valandų šiaudus vėl reikia uždėti ant daržinės. Jei sninga arba lyja, temperatūrai palaikyti nereikia atidaryi ventiliacinių angų.

 

3.2.4 Aukštesnės temperatūros poveikis apsodui

 

       Apsodas su šildančiu apatiniu sluoksniu ir plastikine plėvele leidžia naudoti saulės energiją per plastikinę plėvelę, kad padidėtų apsodo temperatūra. Šiluma, pereinanti tarp apatinės ir išorinės apsodo pusės, šiluma iš gaminančio šilumą sluoksnio nuo apsodo dugno pereina per šiltų tunelių sistemą, o energija įsiskverbia ir lieka apsode. Taip substrato temperatūra tampa aukštesnė. Tuo pat metu oro gūsis padidina fermentuojamų medžiagų skaidymo greitį šildomajame sluoksnyje ir apsodo dugne. Taip didžioji dalis besigaminančios šilumos padidina apsodo temperatūrą. Tai nauja sliekininkystės technologija. Optimalus saulės šilumos ir biologinės šilumos naudojimas leidžia patenkinti sliekų šilumos poreikį šaltuoju metų laiku.

 

a) Temperatūros kitimai iš daržinės lauko pusės

 

      3 pav. susumuotos oro temperatūros vermisubstrato iki 10  cm gylio ir gaminamos šilumos krūvoje, daržinės vidaus ir lauko temperatūros kreivės. Daržinės vidaus temperatūra buvo kur kas aukštesnė nei iš lauko, t.y. vidutinė oro temperatūra iš lauko buvo 4-6 laipsniai C nuo gruodžio 31 d. iki sausio 30 d., tuo metu daržinės vidaus temperatūra buvo nuo 4 C iki 12 C su vidutine +8 C temperatūra. 3 pav. galima pastebėti, kad  apsodo substrate temperatūros kitimai buvo maži, nei tokie oro, supančio apsodą keičiantis temperatūrai iš daržinės lauko pusės. Dažniausiai substrato temperatūra augo vidutiniškai nuo 3 laipsnių C  iki 14,5 C, nes šiluma patenka iš apsodo dugno, be to, gaunama saulės energija viršutiniuose apsodo sluoksniuose.  

 

b) Kasdieniai temperatūros kitimai daržinėje

 

       Temperatūra daržinės viduje keičiasi keičiantis saulės padėčiai ir oro temperatūrai daržinėje. 2 lentelė vaizduoja tipinius kasdienius temperatūros kitimus nuo balandžio 22-sios iki 26-sios, iš kurių aišku, kad mažiausi kitimai buvo po 5-6 valandos ryto. Temperatūra šiek tiek pakilo po 7 valandos ryto, greitai pakilo po 8 valandos ryto ir pasiekė +30 C po 10 valandos ryto. Jei daržinė nebuvo vėdinama, tai didžiausia daržinės temperatūra pasiekdavo 41,5 С tarp 12 ir 14 valandų, o tai vršijo temperatūrą, buvusią lauke 24,5 C. Aeruojant didžiausia temperatūra siekė 32,5 C. Todėl daržinę būtina vėdinti vidurdienį.

 

 

c) Substrato temperatūros kitimai apsode

 

      3 lentelėje pavaizduoti temperatūros kitimai viršutiniame pašaro sluoksnyje, kurio gylis iki 10 сm daržinės viduje ir dirvos sluoksnyje (5 сm ir 10 сm gylio) už daržinės. Pagal rezultatus matyti, kas didžiausios ir mažiausios temperatūros reikšmės pašariniame substrate buvo pasiektos po 2 valandų atitinkamų temperatūrų dirvoje už daržinės. Temperatūros skirtumai 5 сm pašaro sluoksnyje padidėdavo iki 20 C, ir tai buvo daugiau, nei 10 сm gylyje. Šiame eksperimente vidutinė temperatūra nuo lapkričio 2-sios iki vasario 12-osios (pirmoje auginimo stadijoje) siekė 14 C  10 сm gylyje, o antrojoje sliekų auginimo stadijoje nuo vasario 2 d. iki gegužės 2 d. -  18,8 C. Šios temperatūros buvo tinkamos sliekams augti ir daugintis.   

 

4. Didelio derlingumo sliekai šiltuoju metų laiku (Sun, 1993b)

 

4.1 Auginamų sliekų rūšys ir substratai

 

    E. fetida rūšies sliekai buvo gauti fermose, kur auginami sliekai. Pašarinis sliekų substratas sudarytas iš 70% veršiukų mėšlo, 20% kviečių šiaudų ir 10% grybienos atliekų arba pjuvenų. Substrato medžiagos buvo gaunamos iš ūkių, žemės ūkio fermų ir grybų auginimo fermų.

   

4.2 Apsodo kūrimas  

 

       Apsodas pradedamas vietose, apsaugotose nuo vėjo ir saulės, kur yra geras drenavimas ir aeracija. Eksperimentinės apsodų aikštelės buvo 20 m2  (20x1 m) dydžio ir 0.55 m aukščio, iš kurių 30 сm buvo žemėje. Apsodas apdedamas sienelėmis iš plytų. Buvo  5 aeracijostuneliai apsodo dugne. Dviejose apsodo pusėse buvo dvi aeracijos angos. Dydžiai pavaizduoti1 A, B pav. 

 

4.3 Substrato paruošimas sliekams  

4.3.1 Preliminarus žaliavos apdirbimas 

 

       Šviežias veršiukų mėšlas turi būti sudėtas ant žemės pavėsyje, kad dingtų kvapas, šiaudai ir grybų atliekos išvalomos nuo priemaišų. Visos medžiagos sutrinamos iki 1,0 mm dydžio dalelių, visi komponentai (mėšlas, šiaudai, grybiena ir pjuvenos) sumaišomi santykiu 7:2:1. 

 

4.3.2  Anglies ir azoto santykis (C:N)

 

       Prieš fermentaciją būtina nustatyti anglies ir azoto kiekį medžiagose (žaliavose ir visuose kituose komponentuose) ir padaryti  C:N santykį iki 20-30:1 (Zeng et al., 1982).

  

4.3.3 Fermentacija 

 

      Kompostavimo metodas buvo naudojamas 50% drėgnumo mišinio vietoje, apsaugotoje nuo vėjo ir saulės. 1,2-1,5 m pločio, 1 m aukščio ir keleto metrų ilgio kaupas, priklausantis nuo kompostuojamų medžiagų dydžio, buvo uždengiamas šiaudais ar plastikine plėvele drėgmei palaikyti ir sėkmingam aeracijos procesui.  

 

4.3.4 Kaupo perskirymas

 

       Fermentuojantis besikeičiančią temperatūrą būtina matuoti ir registruoti kasdien. Kaupo temperatūrai pasiekus 50-70 C ir pradėjus mažėti, kaupas atskiriamas, ypač kreipiant dėmesį į tai, kad išoriniai kaupo sloksniai būtų naujo kaupo viduryje. Po 15 fermentacijos dienų ir perskyrus 2-3 kartus kaupo temperatūra vėl pakyla, mišinio spalva tampa tamsiai ruda, substratas netenka nemalonaus kvapo ir tampa birus. Tokį mišinį galima laikyti kompostu. 

 

4.3.5 Aplinkos pH vertė 

 

       Kompostuojamų atliekų aplinkos pH vertė yra 5-6, todėl būtina, kad pH vertė siektų 6-8 naudojant kalkintą vandenį. Mišinio plovimas turi ir papildomą funkciją, nes tuomet naikinamos kenksmingosios medžiagos, atsiradusios fermentuoajntis, ir drėkinamas mišinys. Susifermentavęs mišinys, kurio drėgmė siekia 60-70%, prieš naudojant užkerta kelią džiūvimui, sulipimui ir miltligei.

 

 4.4 Sliekininkystės metodai   

 4.4.1 Trigubas pašarinio substrato sluoksnis

 

       Prieš dedant substratą į apsodą jis turi būti 1-2 valandas aeruotas. Substratui patikrinti išrenkama 50 įvairių vystymosi stadijų sliekų, jie talpinami į substratą ir stebima sliekų reakcija. Jei visi sliekai per 24 valandas pereina į substratą ir jame elgiasi normaliai, tokį substratą galima laikyti paruoštu naudoti.

  

4.4.2 Substrato sluoksniavimas ant apsodo

 

       Iš pradžių 5-7 сm grybienos atliekų ir pjuvenų sluoksnis sudedamas ant dugno virš aeracijos tunelių, o tada dedamas 18-20 сm sliekų substrato (fermentuojamo mišinio) sluoksnis ant akyto sluoksnio, tada vėl 5-7 сm akytas sluoksnis ir ant jo antras 18-20 сm fermentuotos masės sluoksnis (1 B pav.). Taip galiausiai apsodo aukštis pasieks 50 сm.   

 

4.4.3 Sliekų veisimas apsode

 

       Kokonų, juvenilų ir koprolitų mišinys, kuriame yra 14 500 kokonų ir 8 000 juvenilinių vienetų, dedamas kiekviename kv. m. ir uždengiamas 10 сm substratu. Po mėnesio sliekų populiacijos tankis juvenilams išsilupus iš kokonų pasiekia  44 250 vienetų/m2.

 

4.4.4 Valdymas

 

       Substrato temperatūra ir drėgmė 10 сm gylyje tikrinama kasdien. Esant 60-70% substrato drėgmei substratas apipurškiamas vandeniu 1-2 kartus per savaitę. Substrato, kuriame gyvena sliekai, pH vertė tikrinama 1-2 per savaitę. Po mėnesio apgyvendinus eksperimentinį apsodą sliekų koprolitai pasirodo substrato paviršiuje, tuomet koprolitus būtina surinkti ir uždėti naują šviežio pašaro sluoksnį. Pašaras ant apsodo dedamas vizualiai pasikeitus pašaro substratui ir pasirodžius koprolitams. Po 2 mėnesių sliekų svoris padidėja ir susiformuoja dirželis. Sliekai renkami, kai pas sliekus atsiranda dirželis, tai atsitinka ištyrus populiacijos augimo kreivę (Sun, 1995).   

       Paskutinėmis 90 dienų nuo gegužės iki rugpjūčio eksperimentas parodė, kad vidutinė substrato temperatūra buvo 24,8 О C  kintant nuo 16 iki 32О C,  vidutinė substrato drėgmė - 64%  kintant nuo 54% iki 73%, aplinkos pH vertė – 6,8.  

 

4.5 Rezultatai

 

       Eksperimentai buvo atliekami šiltuoju metų laiku nuo gegužės 3 d. iki spalio 1 d. kintant substrato temperatūrai 19-30О C (vidutinė temperatūra 24,8 О С), esant vidutinei 64% substrato drėgmei (kitimo diapazonas nuo nuo 54% iki 73%) ir vidutinei substrato рН vertei 6,8. Rezultatai pavaizduoti 1 lentelėje. Šios lentelės duomenys rodo, kad trigubas apsodo sluoksnis leidžia pasiekti sliekų biomasės lygį vidutinkškai 7.88 kg/m2, o tai daugiau nei 74,3% lyginant su visų pripažintais sliekininkystės būdais. Dėl to naują aukštos kokybės derlingumo sliekų auginimo sistemą galima gana lengvai vykdyti dideliais mastais.

  

4.6 Technologijos analizės

 

       Šiame eksperimente sliekų populiacijos tankis eksperimentinio apsodo kv. m. buvo padidintas lyginant su tikrinimu. Tačiau kai buvo nuspręstas sliekų populiacijos tankis m3, šiek tiek padidėjo populiacijos skaičius lyginant su trigubu apsodu ir tikrinimu, nes eksperimentiniame apsode substarto aukštis buvo didelis. Taip buvo parodyta, kad trigubame apsodo sluoksnyje sliekai turi optimalias sąlygas gyventi. Žinoma, kad sliekų populiacijos  nustatymas yra teisingesnis pagal m3 apimtį, nei m2 aikštelėje.

       Vidutiniškai E. fetida sliekų rūšiai dirželis atsiranda po 70-80 dienų esant 24,8 О C temperatūrai ir 64% drėgmei. Tai patvirtina laboratoriniu tyrimų duomenys (Sun, 1993), bet didelio masto sliekininkystėje atsiranda sunkumų kokonų inkubaciniu periodu, be to, 10-15% sliekų nesubręsta per 80 dienų. Sliekų derlių galima gauti po 90 dienų, kai kurios sliekų populiacijos dalies laikas, kada galima rinkti derlių, pailgėja.

        Aeravimas labiausiai veikia didelį sliekų derlių giliame substrato sluoksnyje esant didelei sliekų populiacijai. Dėl to aeracijos kanalų sistema tiesiama dugne, sliekų substrate yra 10% grybienos liekanų ir ir du akėtų medžiagų sluoksniai dedami kuriant apsodą. Visa tai gerina substrato aeravimą, o tai ypač pasireiškia augant ir vystantis sliekams. Tinkama priežiūra garantuoja didelį sliekų rinkimo biomasės išėjimą. Pašarinis sliekų substratas labiausiai palaiko sliekų augimą ir dauginimąsį. Fermentuojamas mišinys iš mėšlo su tokiomis augalinėmis atliekomis kaip grybienos atliekos, šiaudai, vaisiai, daržovės ir pjuvenos, tinkamiausias E. fetida sliekams. Praėjus mėnesiui po sliekų įdėjimo į substratą sliekus būtina šerti reguliariai (kas 10-15 dienų), kad sliekai pilnai išnaudotų substratą esant pastoviai temperatūrai ir drėgmei, esančiai tarp viršutinio sluoksnio ir sluoksnio ant dugno. Tačiau kad kokonų inkubacija būtų sėkminga, mėnesį nereikėtų judinti apsodo.

Toks sliekų auginimo ir dauginimo metodas įvairiose apsodo sluoksniuose pašalina kai kuriuos tradicinio sliekininkystės metodo trūkumus, iš dalies įvairių juvenilų, kokonų ir vermikomposto mišinio buvimas viename sluoksnyje sunkina sliekų atskyrimą nuo mišinio, dėl to sumažėja produktyvumas ir atliekų utilizacijos lygis. Geras būdas kokonams atskirti nuo substrato iki šiol neišrastas (SIIST, 1985), nors yra sukurta keletas sliekų separatorių (Price and Phillips, 1990). Šiais tyrmais mes parodėme, kad augantys sliekai šiomis ar kitomis vystymosi stadijomis nepastebimai skiriasi individualiu slieko svoriu, nes kiekviena populiacija atsiranda savaip iš tos pačios apsodo, kuriame veisiami sliekai, kokonų arba juvenilų grupės. Tai padeda valdyti sliekų veisimą, padaryti jį paprastesnį ir lengvesnį. Atskiras auginimas ir valdymas besiveisiančių ir augančių sliekų populiacijų, sukurtas įvairiems ekologiniams poreikiams, gali būti įvykdytas auginat sliekus. Pagal mūsų rezultatus, gautus laboratorijose (Sun, 1993), esant mažesnei nei 18 О C substrato temperatūrai ir šarminei aplinkos рН vertei 8,0-9,0, sliekų svorio augimo efektyvumas taip pat gali būti didelis.  

 

5. Sliekininkystė visus metus (Sun, 1993)

 

5.1 Sliekininkystės stadijos

 

        Šis metodas naudojamas regionuose, kur labai karšta vasarą ir labai šalta žiemą. Kasmetis sliekų auginimo ciklas gali būti suskirstytas į 4 dviejų periodų stadijas, tam naudojami du skirtingi metodai. Didelis derlius būna Pekino regione. Apsodas su šildomu sluoksniu ir plastikine daržine naudojamas šaltuoju metų laiku nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 2 d. Dvi sliekininkystės stadijos vykdomos šiuo metu: 1-oji stadija nuo lapkričio 1 d. iki vasario 2 d.. Sukūrus apsodą 15 000 juvenilinių vienetų ir 14 000 kokonų kiekviename m2 (nustatoma apskaičiuojant keletą bandymų) sudedama į apsodą lapkričio 1 d.; sliekai auginami vienoje auginimo substrato pusėje iki vasario 2 d. 2-oji stadija vyko nuo vasario 3 d. iki gegužės 2 d. Atskyrus mišinį suaugę sliekai, juvenilai, kokonai, koprolitai ir kai kurių juvenilų substratas vėl sudedamas atgal į apsodą. Gegužės 2 d. apsododas lengvu atskyrimo metodu atskiriamas į sliekus ir vermikompostą (Sun, 1993). Didelio derlingumo vermikultūra už patalpos ribų naudojant daugiasluoksnį substratą ir aeracijos kanalus buvo naudojama šiltuoju metų laiku nuo gegužės 3 d. iki spalio 29 d. Šį periodą sudaro ir  dvi produktyvumo stadijos:  3-oji stadija tęsiasi nuo gegužės 3 d. iki rugpjūčio 1 d.

 

 

5.2 Sliekų auginimo visus metus rezultatai 

5.3 Ekonominė analizė pagal Kinijos tuometinį ekonominį lygį

 

       Nustačius substrato, sliekų ir vermikomposto kiekį šiltnamio aikštelėje 140 m2 galima pamatyti, kad žalios sliekų/m2/metus biomasės išėjimas siekia 22,5 kg ir 0,75 tonos/m2/metus vermikomposto, todėl sliekai suvartoja 1,5 tonos/m2/metus eksperimento sąlygomis. Pelnas (9В 1992 metų kainomis) buvo išanalizuotas taip:  

     

       Kasmetis sliekų išėjimas 3.15 tonos:  

                               22,5 kg х 0,272 US $ х 140 m2    =   856,8 US $  

       Kasmetis komposto išėjimas – 105 tonos:  

                               0.75 tonos х 5,1 US $ х 140 m2 =  535,5 US $  

       Bendra suma                                                        1392,3 US $  

       Prarytas substratas:  

                               1.5 ronos х 1,36 US $ х 140 m2  = 285,6 US $  

       Apsodo konstravimas:                                   34 US $  

       Vandens ir elektros energijos kaina:                               20,4 US $  

       Darbininkų alga:                                                255 US $  

       Suma:                                                                       595 US $  

       Pelnas:                   1392,3 US $ - 595 US  $ =  797,3 US $   

 

       Kintant sliekų pirkimo ir pardavimo kainoms kainos apskaičiuotos pastovaus lygio pagrindu. Vermikultūrą galima derinti auginant kitus gyvūnus, kuriant kompleksinę uždarą perdirbimo gamybos sitemą, tokią kaip ganykla-veršiukai-lietaus sliekai-viščiukai. Veršiukų mėšlą galima naudoti vermikultūrai, o vermikultūra, gamindama sliekų biomasę, bus naudojama viščiukų lesalui, o tai galiausiai sumažins išlaidas ir padidins pelną. Tai buvo parodyta anksčiau eksperimentiniu tyrimu (Sun, 1995).  

 

6. Didelio derlingumo vermikultūros Kinijos būdo apžvalga

 

6.1. Požiūriai į sliekininkystės teoriją

     

Gaddie ir Douglas (1977), Zeng ir bendraautoriai (1982), Wang (1983), Brun su bendraautoriais (1987) pranešė ir aptarė keletą sliekininkystės metodų. Bet dauguma šių vermikultūros duomenų buvo gauta  apie lietaus sliekų augimą ir vystymąsį natūraliomis gyvenimo sąlygomis, tačiau tai padėjo Edwards ir bendraautoriams (1988) pagerinti sliekininkystės metodus. Kad būtų sukurti nauji didelį derlingumą duodantys sliekininkystės nenatūraliomis sąlygomis metodai, buvo būtina sistemiškai išstudijuoti kai kurių svarbių faktorių poveikį (tokių kaip temperatūra, drėgmė, aplinkos pH vertė, tankis ir maistinio mišinio sudėtis) lietaus sliekų augimui ir dauginimuisi. Pagal Sun (1992, 1993), nauja sliekininkystės teorija gali būti kuriama idėjomis, besiskiriančiomis nuo tradicinių. Pagrindiniai šie požymiai:   

Keletas optimalių ekologinių faktorių lietaus sliekų augimui nėra tinkami sliekams daugintis. 25 О C temperatūra, 70% drėgmė ir 6,0 aplinkos pH verė yra tinkamiausia E. fetida sliekų rūšių kokonams gaminti, o 18 О C temperatūra, 65% substrato drėgmė ir aplinkos pH vertė 8,0-9,0 labiausiai tinka didinti sliekų kūno masę. Greičiausiai yra dvi optimalios aplinkos pH vertės – 6,0 ir 9,0, tai parodo E. fetida sliekų pakantumą tiek rūgščioms, tiek šarminėms supančios aplinkos sąlygoms.  

Tinkamame maistiniame substrate E. fetida sliekai gali pasiekti 70 сm gylį, bet 99,2% visų sliekų būna iki  50 сm gylio sluoksnyje.   

Dėl to manoma, kad sliekai gali gyventi 50 сm substrato sluoksnyje. E. fetida sliekų kokonai randami substrato sluoksnyje iki 6-20 сm gylyje. Kokonų skaičius auga su substratu tam tikroje eilėje. Tikėtina, kad besiveisiantiems sliekams tinka gyventi tik 15 сm gylio substrato sluoksnyje.

Sliekų populiacijos tankis turi būti 10 000 +1 200 vienetų/m2, kad būtų kuo didesnis E. fetida sliekų reproduktyvus aktyvumas.

E. fetida sliekų savybės: 

      1) E. fetida rūšies sliekų dirželis greičiausiai pasirodo praėjus 60-70 dienų po kokonų išsilupimo. Maksimalus individualus svoris pasiekiamas po 90-100 dienų. Sliekų populiacijos tankis nepriklauso nuo sliekų dauginimosi arba biomasės auginimo laiko.

      2) Individualus svoris sumažėja, bet populiacijos biomasė auga didėjant populiacijos tankiui tam tikru diapazonu. Sliekų populiacija maksimalią masę pasiekia eant 55 000 vienetų/m2 tankiui. Normaliai valdant sliekų koncentraciją, lygi 30 000-50 000 vienetų/m2, yra optimali didelio derlingumo vermikultūrai.

      3) Kadangi yra panaši į S formą sliekų augimo krievė, tai yra krievės linkio taškas, esantis tarp sliekų greito augimo ir lėto augimo periodų, kurį galima naudoti nustatant optimalų derliaus nuėmimo laiką, kai dirželis jau susiformavęs ir individualus slieko svoris pasiekia  0.38 +0.02  g esant  50 000-55 000 vienetų/m2 tankiui.

Optimalus sliekų santykis toks:

      1) E. fetida sliekams geriau gyventi veršiukų mėšle. Geriausias sliekų substratas yra mėšlo ir šiaudų mišinys, fermentuotas 15 dienų;

      2) optimalus augančių ir besidauginančių sliekų santykis vyksta substrate, kurį sudaro 70% veršiukų mėšlo ir 30% grybienos arba vaisių atliekų, greičiausiai dėl jų didelio maistingumo, kvapo nebuvimo ir  šio tipo mėšlo tinkamos struktūros; geros aeracijos ir puresnės grybienos atliekų struktūros, turtingo maistinių medžiagų, taip pat saldaus vaisių atliekų  skonio, kas tinka sliekams.

        3) Mėšlo ir grybienos atliekų mišinys buvo tinkamesnis sliekų dauginimuisi, o mėšlo ir vaisių atliekų mišinys yra naudingesnis sliekų masės auginimui.

   

6.2. Požiūris į sliekininkystės metodus

 

        Nuo 1985 metų keleto lietaus sliekų rūšių gyvenimo ciklo, ūgio dauginimosi dirbtinėmis sąlygomis tyrinėjimai buvo atlikti mūsų laboratorijoje. Mes pasiekėme progresą, kai supratome įvairius ekologinius faktorius dideliam vermikultūros derliui gauti (Sun ir bendraautoriai, 1992, 1993, 1995). Pagal šiuos duomenis buvo sukurti metodai dideliam vermiklutūros derliui gauti, per paskutinius 5 metus įvykdyti daugiau nei 10 eksperimentų įrangai ir technologijoms tobulinti. Šie metodai sukurti dideliam vermikultūros derliui, auginamam už patalpos ribų šiltuoju metų laiku, taip pat šaltajam metų laikui ir pastoviai nenutrūkstamai kasmetei sliekininkystei. Šie metodai apibūdinami taip:  

Vermikultūros sistema siekiant maksimalios sliekų biomasės  aukštame substrato sluoksnyje esant aukštam populiacijos tankiui aeruojamame tuneliniame apsode skiriasi nuo tradicinių sliekininkystės sistemų substrato aukščio didinimu nuo 20 сm iki  50 сm ir sliekų populiacijos tankiu nuo 15 000-20 000 vienetų/m2 iki 30 000-50 000 vienetų/m2.   

Naują vermikultūros sistemą sudaro suaugę sliekai-gamintojai ir juveniliniai sliekai, esantys įvairiuose apsodo sluoskniuose, sliekai-gamintojai apsodą aprūpina kokonais ir juveniliniais sliekais, o augantys sliekai surenkami partijomis.   

Optimalus E. fetida sliekų santykis pasiekiamas auginant juos karvės mėšlo ir grybienos arba vaisių atliekų mišinyje.   

Derlius nuimamas tuo metu, kai sliekams atsiranda dirželis. Tokia produktyvi vermikultūra tapo bandymu išspręsti dvi problemas, susijusias su mažu produktyvumu ir šuoliškomis sliekų produkcijos savybėmis, tai padėjo sukurti tinkamą intensyvaus sliekų auginimo metodą ir modelį komerciniams tikslams. Pagal rezultatus, gautus dirbtinėmis sąlygomis, žalios biomasės produktyvumas lygus 22,5 kg/m2/metus, dėl to galima spręsti, kad  E. fetida sliekų rūšis yra labai potenciali maksimaliai populiacijos biomasei gauti.  

        Po preliminarių tyrimų ir praktinės patirties su vermikultūra laboratorijose ir lauko sąlygomis buvo padėti pagrindiniai vermitechnologijos principai – tai laukinių sliekų gyvenimo natūraliomis ekologinėmis sąlygomis sąlygų imitacija (Yang, 1980; Wang, 1983), iš dalies dauguma laukinių sliekų gyvena ariamajame dirvos sluoksnyje apie 20 сm (Yang, 1980). Gyvenimo aplinka riboja didelio tankio populiacijos raidą. Mūsų eksperimento sąlygomis buvo nustatytas teigiamas ekologinis E. fetida rūšies sliekų augimo ir dauginimosi poreikis (Sun, 1993a), kuris parodo, kad pagrindiniai faktoriai, ribojantys sliekų  augimą ir dauginimąsį, yra temperatūra, substrato drėgmė ir gyvenamosios vietos dydis.  

        Dėl apsodo su šildančiu substratu ir plastikinės plėvelės uždanga sliekininkystė yra įmanoma šaltuoju metų laiku, dėl to sliekininkystė plečiasi iršalto klimato regiuonuose. Tik esant palyginti tinkamiems temperatūros režimams įmanoma ištisus metus auginti sliekus.   

        Pagal mūsų eksperimentus, optimalus sliekų santykis gaunamas karvių mėšlo ir grybienos arba vaisių atliekų mišinyje, o tai padeda auginti E. fetida sliekus dideliais mastais.   

        Didelis substrato sluoksnis kartu su dideliu sliekų populiacijos tankiu yra  svarbiausias dalykas sėkmingai auginant sunkius sliekus ir sliekų biomasę apskritai.  Prieštaravimai tarp sliekų populiacijos tankio ir sliekų gyvenimo erdvės dydis tapo svarbiausiu dalyku kuriant labai produktyvią vermikultūrą. Pagrindiniai produktyvios vermikultūroa aspektai:   

Suaugę sliekai-gamintojai ir juveniliniai sliekai turi būti auginami įvairiuose apsodo sluoksniuose ir valdomi  įvairiais būdais, atsižvelgiant į įvairius ekologinius augimo ir dauginimosi poreikius. Sliekai renkami gyvūnų pašarui iš augančių sliekų zonos. Pagal praktikos rezultatus galima teigti, kad nauja sliekų auginimo technologija leidžia pasiekti didelį produkcijos greitį ir gauti vienodo svorio jaunų sliekų.  

Lietaus sliekai auginami optimaliu periodu iki tam tikro E. fetida sliekų svorio, dėl to tampa įmanoma labai efektyvi vermikultūra ir didelis populiacijos tankis. Per trumpą auginimo laiką buvo pasiektas labai didelis sliekų populiacijos tankis apsode, ir dėl to gamyba tampa visiems pasiekiama.   

Atnaujinant sliekus-gamintojus ir esant periodinei rotacijai tarp populiacijų „senieji sliekai“  apsode arba „trys kartos“ tame pačiame apsode, dėl ko paprastai pradeda mažėti sliekų gyvybiškumas, buvo sustabdytas.  

Pastaraisiais metais lietaus sliekai ir vermikompostas plačiai naudojami žemės ūkyje siekiant apsaugoti supančią aplinką. Naujos sliekininkystės technologijos sukurtos įvairiose pasaulio šalyse (Sampedro, 1998; Eastman, 2000; Edwards, 2000; Appelhof; 2000).

        Dėl vermikultūros augalinės ir gyvūninės atliekos gali būti paverstos į gyvūninį baltymą, kurį galima naudoti kaip maisto priedą gyvūnams, ir vermikompostą, kurį galima naudoti dirvai gerinti.  Lietaus sliekų miltai gali būti geras žuvų miltų pakaitalas (Sabine, 1978) ir potencialus baltymų šaltinis žmogui (Sun et al, 1997). Pagal mūsų tyrimus, 2,25 kg substrato aikštelės baltymų/m2 (10% gyvos masės proteinų) gali būti pagaminami per metus – tai kur kas daugiau, nei bet kurios kultūros derlius su tokia pat aikštele, be to, vermikultūrai nereikia derlingos žemės. Dėl to galima teigti, kad vermikultūra, kaip technologija, yra naudinga ir technologiškai, ir ekologiškai. Vermikomposte yra 3,43% humuso, 0,184% azoto, 0,248% fosforo ir 29,93% organinių medžiagų. Jį galima naudoti kaip organines trąšas žemės ūkio kultūroms, daržininkystėje ir gėlininkystėje bei pasiekti puikių rezultatų (Sun et al, 1997). 

 

7. Literatūra

 

BRUN, J. J. et al., 1987. Biostimulation: perspectives et limits de L 'amelioration biologique des sols par stimulation ou introduction d 'especes lombricienes. Rev. Ecol. Biol. Sol. 24, 4, 687-701.   

CURRY, J. P., 1988. The ecology of earthworms in reclaimed soils and their influence on soil fertility. In: Earthworms in waste and environment management (eds. C. A. Edwards & E. F. Neuhauser), SPB Academic Publishing, The Hague, (The Netherlands) 251-261.   

EDWARDS, C. A. & NEUHAUSER, E. F., 1988. In: Earthworms in waste and environment management (eds. C. A. Edwards & E. F. Neuhauser), SPB Academic Publishing, The Hague

EDWARDS, C. A. & Bohlen, P. J., 1996. Biology and Ecology of Earthworms, Chapman & Hall, London.

EDWARDS, C. A, 1998. Earthworm Ecology.  St. Lucie Press, Boca Raton. 1-389

EVANS, A. C. & GUILD, W. J. WcL., 1948. Studies on the relationships between earthworms and soil fertility. V. Field populations. Ann. Appl. Biol. 35, 485-493.  

GADDIE, E. R. & DOUGLAS, E. D., 1977. Earthworms for ecology and profit. Bookearthworm Publishing Company (California), 26-78.   

GRAFF, O., 1974. Gewinnung von biomasse abfallstoffen durch kultur des kompostregenwurms Eisenia foetida (Savigny 1826). Landaubforsch., Volk., 2, 137-142.  

HUANG, F.-Z., and ZHANG, Y.-Z. 1980. Distribution of earthworm in China and their functions for substance cycles and nutrient accumulation in soil. Shanxi Science and Technology (agriculture), 18-24.

LOEHR, R. C., MARTIN, J. H. & NEUHAUSER, E. F., 1988. Stabilization of liquid municipal sludge using earthworms. In: Earthworms in waste and environment management (eds. C. A. Edwards & E. F. Neuhauser), SPB Academic Publishing, The Hague, (The Netherlands)

Price, J. S. and Phillips, V. R., 1990. An improved mechanical separator for removing live worms from worm-worked organic wastes. Biological Wastes, 33, 25-37.   

SAMPEDRO, L & CONDE, A. 1998. Biodegration of paper pulp sludges with earthworms: a pilot scale study. 6thintern. Symposium on Earthworm Ecology, 31Aug.- 4, Sep. P. 204.

SCHULZ, E. & GRAFF, O., 1977. Zur bewertung von regenwurmmehl aus Eisenia fetida (Savigny 1826) ais eiweissfuttermittel. Landbauforsch. Volkenrode, 27, 216-218.  

SIIST (Shanhai Information Institute of Science and Technology), 1985. Utilization and Cultivation of Earthworms, Shanghai Academic Press, 1-79.  

SUN, Z.-J., 1993. A new technology of high-yield vermiculture. Yantai News Publishing house, 56-132.   

SUN, Z.-J. & LIU, Q.-J. 1993a. Studies on high-yielding feed factors of earthworm culture. J. Laiyang Agri. College, 10 (2), 153-156.   

SUN, Z.-J., 1993b. Studies on a high-yielding technology of earthworm culture outdoors. J. Laiyang Agri. College, 10 (3), 228-231.

SUN, Z.-J., 1995. Earthworm production and nutritive value. Domentijan Press, Novi Sad, Yugoslavia. 1-243.

SUN, Z.-J., 1995a. Ecology, production and nutritive value of Earthworm (Eisenia fetida) and use in animal feeds. Ph. D. Dissertation, University of Novi Sad, Yugoslavia. 

SUN, Z.-J., LIU, X.-C., SUN, L-H. and SONG, C.-Y. 1997. Earthworm as a potential proten resource. Ecol. Food and Nutrition, 36 (2-4): 221-236

van GESTEL, C. A. M., et al., 1992. Influence of environmental conditions on the growth and reproduction of the earthworm Eisenia andrei in an artificial soil substrate. Pedobologia, 36, 109-120.   

WANG, H., 1983. A review: vermiculture and utilization. In: a collection of vermiculture and utilization conference (Hebei, China), 6-14.   

WATANABE, H. & TSUKAMOTO,J., 1976. Seasonal, change in size class and stage structure of Lumbricid Eisenia fetida population in a field compost and its practical application as the decomposer of organic waste matter. Rev. Ecol. Biol. Soil 13, 141-146.   

ZENG, Z. P. et al., 1982. Earthworm culture. Hubei People’s publishing house, Wuhan, China. 1-146.